Kauno valdžia, ketinusi rimtai kovoti su plintančiais Sosnovskio barščiais, nuleido rankas
Kauno mieste plinta atvežtinės piktžolės – Sosnovskio barščiai. Aplinkos ministerija savivaldybėms ir privatiems asmenims juos siūlo naikinti visais įmanomais būdais, nes jie ne tik išstumia vietinius augalus, bet ir sukelia žmonėms alergiją, odos nudegimus.
Prieš dvejus metus Kauno savivaldybės administracija Sosnovskio barščiams ketino skelbti karą: sukurti šių augalų paplitimo žemėlapį, įsigyti specialių herbicidų. Tačiau politikai nusprendė neskirti tam lėšų ir dabar šie augalai tik šienaujami.
Kūrė naikinimo strategiją
Prieš dvejus metus Kauno savivaldybės administracija buvo parengusi Sosnovskio barščių naikinimo planą. Komunalinio ūkio vedėjas Ramūnas Noreika sakė, kad ketinta sudaryti šių piktžolių paplitimo mieste žemėlapį ir parengti sąmatą herbicidų pirkimui.
„Tada iš miesto Tarybos prašėme 10 tūkst. litų”, – prisimena vedėjas. Politikai papildomų lėšų nusprendė neskirti ir pasiūlė piktžoles naikinti iš bendrai priežiūrai skiriamų lėšų. „Tačiau jų užtenka tik šienauti vejoms ir genėti medžiams”, – teigė R.Noreika. Tam per metus išleidžiama beveik milijonas litų.
R.Noreika sakė, kad Sosnovskio barščius sunaikinti gali tik specialūs herbicidai. Vienas jų litras kainuoja 900 litų. „Bet jie yra skiedžiami ir nedidelio kiekio užtektų dideliam plotui, – mano vedėjas. – Tiesa, juos reikėtų purkšti pavasarį ir pakartoti vasaros pradžioje, taip pat šiems darbams samdyti įmonę, turinčią tokiam darbui parengtų specialistų”.
Dabar piktžolės tik nušienaujamos. R.Noreika sakė, kad specialių drabužių šienautojams nereikia. „Kai kurie darbuotojai labai alergiški šiems augalams, bet yra tokių, kurie nejaučia jokio poveikio, pastarieji ir nušienauja augalus”, – teigė jis.
Atakuojamas Botanikos sodas
Sosnovskio barščiai gausiai išplitę ir Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo patvoriuose. Botanikos sodo Ūkio tarnybos direktoriaus pavaduotojas Zigmas Jonas Pocius teigė, kad piktžolės jau braunasi ir į sodo teritoriją. „Tai labai gajos žolės, – kalbėjo jis. – Purškėme juos herbicidais, bet jie mažai gelbėjo. Pavyzdžiui, vienas augalas išdygo sodo vejoje, iš pradžių jį tik nupjovėme, bet jis greitai ataugo, paskui purškėme nuodais. Pastebėjome, kad daugiau praskiedus herbicidus jie neduoda laukiamo efekto. Tik ant šaknų supylę didelę herbicidų koncentraciją atsikratėme įsibrovėlio”.
Z.J.Pocius prisiminė, kad vienas mokslininkas išbandė paprastesnį metodą – virš šaknų išpylė kilogramą druskos. „Tada vienas augalas nugeibo, bet tai, aišku, tik eksperimentas”, – šypsojosi direktoriaus pavaduotojas. Jo nuomone, miestui reikėtų atskiros šių augalų naikinimo programos. „Jie sparčiai dauginasi ir užkariauja vis didesnes teritorijas”, – kalbėjo Z.J.Pocius.
Aleksoto seniūnė Lukrecija Navickienė irgi skundėsi, kad sunku kovoti su šiomis piktžolėmis. „Jos sparčiai plinta seniūnijos teritorijoje, o naikinti nėra lėšų”, – kalbėjo seniūnė.
Želia įvairiose vietose
Beveik visų seniūnijų darbuotojai pastebi įvairių vietų, kur atsiranda Sosnovskio barščių plantacijos. Gričiupio seniūnijos vyriausiasis specialistas Arminas Pacevičius sakė, kad mėgstamos šių augalų vietos – Gričiupio upelio šlaitai netoli Studentų miestelio, A.Mickevičiaus slėnis, pievos netoli K.Baršausko gatvės. „Savivaldybės administracija juos nušienauja, tačiau kitais metais jie vėl suveši”, – kalbėjo A.Pacevičius.
Sosnovskio barščių galima pamatyti ir Žemaičių plento pašlaitėse, kitose drėgnesnėse vietose. Ypač didelės plantacijos išsikerojo įvairiose Kauno rajono vietose. „Šie augalai man primena vieno fantastinio kūrinio plėšrius augalus trifidus, – kalbėjo R.Noreika. – Jų naikinimui tikrai nereikėtų gailėti lėšų”.
Atkeliavo iš šiltųjų kraštų
Botanikos instituto mokslininkas Zigmantas Gudžinskas pasakojo, kad Sosnovskio barščiai iš Kaukazo į Lietuvą atvežti 1950 metais. „Manyta, kad jie bus gera žaliava silosui ir jais ketinta šerti gyvulius Kauno, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose”, – sakė mokslininkas.
Pasak Z.Gudžinsko, augalas pradėjo plisti šeštajame dešimtmetyje.
„Greitai pasirodė, kad pašarui jis netinkamas, bet dėl egzotiškos išvaizdos ir didelio aukščio jį žmonės pradėjo auginti kaip dekoratyvinį augalą prie sodybų, kolektyviniuose soduose, bitininkai jį sėjo medonešiui, ir taip piktžolė išplito po visą šalį”, – pasakojo jis.
Nupjauti šie augalai nežūva, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų, kol galų gale subrandina sėklas. Užaugdami iki 3 – 4,5 metro aukščio jie užgožia žemesnius augalus ir šie greitai sunyksta.
Visos augalo dalys kaupia daug aktyvios medžiagos furanokumarino, kuri, žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą žmogaus odą.
„Nudegimo stiprumas būna kaip nuo verdančio vandens, – sakė mokslininkas. – Vėliau žaizdos ilgai negyja, lieka randai arba pigmentinės dėmės”.
Mokslininko teigimu, pjaunant šias piktžoles būtina dėvėti pirštines, užsidėti akinius, nes šis darbas prilygsta darbui su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis.
Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Augustauskas sakė, kad Sosnovskio barščiai yra naikintini ir ministro įsakymu įtraukti į invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą. Tačiau valstybė jokių naikinimo programų nėra sudariusi. „Mes tik informuojame ir šviečiame visuomenę”, – sakė J.Augustauskas.