Klaipėdos konditerijos bendrovė „Javinė” savireklamos tikslu kaltina konkurentus. Taip mano Latvijos bendrovė „Laima”. Pasak latvių, daugybę bendrinių lietuvių kalbos žodžių kaip savo nuosavybę įregistravusiai įmonei naudingi dėl jų atsitiktinio pakartojimo kylantys skandalai.
Lietuvių ir latvių bendroves supykdė trys gražūs ir prasmingi žodžiai: „Iš visos širdies”. Ar iš tiesų verslininkai užpatentavo kaip savo „pusę bendrinės lietuvių kalbos”?
Kaltinimai – pasipelnymo šaltinis?
Šiemet gegužę Latvijos bendrovė „Laima” sulaukė UAB „Javinė” pretenzijų. Esą „Laima” per Baltijos televiziją reklamavo savo produkciją pasitelkusi „Javinės” užpatentuotą šūkį.
„Javinė” pareikalavo, kad latviai nedelsiant sustabdytų šūkio naudojimą reklamai ir kad apie reikalavimo įvykdymą per kelias dienas praneštų raštu.
„Laima” sutiko su „Javinės” pretenzijomis ir klaipėdiečiams pranešė, kad šūkį „Iš visos širdies” pakeis kitu. Gegužės 18 dieną latvių gaminiai buvo reklamuojami žodžiais „Iš širdies į širdį”.
Tačiau po dešimties dienų „Javinė” vis tiek pareikalavo iš latvių 3000 eurų kompensacijos už bendrovei padarytą žalą naudojant jų šūkį. „Javinės” patentuotu šūkiu „Iš visos širdies” per televiziją buvo reklamuojami latviški sausainiai „Selga”.
Latviai nežinojo
Latvių teigimu, jie nežinojo, kad plačiai kasdienėje kalboje vartojamas posakis „iš visos širdies” Lietuvoje buvo patentuotas kaip kitos įmonės šūkis.
Latvijos bendrovė šį šūkį vartojo reklamuodama savo produkciją ir kitose Baltijos šalyse. Tačiau nors „Laima” nedelsdama pakeitė reklamos tekstą, pasipiktinimo ji neišvengė. „Laimos” nuomone, tai, kad „Javinė” viešai apkaltino Latvijos bendrovę patentuoto šūkio naudojimu, yra nesąžininga, mat „Laima” tuo metu jau buvo įvykdžiusi visus „Javinės” reikalavimus.
Kaip LŽ informavo viešųjų ryšių agentūra „Contact Market”, Latvijos bendrovė mano, kad šiuo nesusipratimu „Javinė” pasinaudojo savireklamos tikslu. „Javinė” ne pirmą kartą viešai kaltina savo konkurentus.
„Antai 2003 metais „Javinė” viešai apkaltino bendrovę „Naujasis Nevėžis” produkcijos kopijavimu, 2004-aisiais „Javinė” prekių ženklų kopijavimu apkaltino Lenkijos bendrovę „Pifo Eko Strefa LTD” ir Lietuvos UAB „Daisena”, tais pačiais metais prekių ženklo „Duoniukai” naudojimu buvo apkaltinta ir UAB „Akmedita”, – sakė „Contact Market” atstovė Vaida Burvienė.
Iš tiesų klaipėdiečių kepykla jau kelerius metus garsėja kaip itin aktyviai savo prekių ženklus ginanti įmonė. Prieš porą metų susikirto Lietuvos ir Lenkijos verslininkų interesai. „Pastarojoje valstybėje registruota įmonė „Pifo Eko Strefa LTD” mūsų rinkai tiekdavo grūdų paplotėlius, kurių prekių ženklas „Javinės” atstovams atrodė panašus į jų. Tačiau 2004-aisiais į lietuvių laiškus lenkai neatsakinėjo. „Javinė” turėjo pretenzijų ir Kauno bendrovei „Akmedita”. Kauniečiai importuodavo traškius duonos paplotėlius ir ženklindavo juos klaipėdiečių užpatentuotu „Duoniukų” ženklu.
Laiko bendriniais žodžiais
Latvijos bendrovės „Laima” nuomone, „Javinės” registruoti žodiniai prekių ženklai yra bendriniai žodžiai bei plačiai vartojami terminai.
Pavyzdžiui, „sausučiai”, „duoniukai”, „rask”, „krimstukai”, „iš visos širdies”. Registruojant tokius prekių ženklus, galima numanyti, kad ir kitų gamintojų prekių ženkluose gali pasitaikyti tokių žodžių.
„Todėl bet koks minėtų terminų ir posakių panaudojimas konkurentų prekių ženkluose, reklamoje bei ant pakuotės suteikia galimybę „Javinei” kelti viešus kaltinimus ir susidariusią situaciją panaudoti savireklamos tikslais ar pasipelnymui”, – sakė Burvienė.
Bendrovės „Laima” rinkodaros vadovę Indrą Ozolą stebino, kad iš jų reikalaujama kompensacijos, nors reklama ir nutraukta. „Jei reikės, toliau bylinėsimės teisme”,- sakė Ozola. Jei „Laima” iš tiesų atsisakys geruoju sumokėti prašomus tūkstančius, „Javinei” teisme teks įrodyti, kad dėl „pasiskolinto” šūkio ji iš tiesų patyrė tokių didelių nuostolių.
„Obuolio” neliečia
„Javinė” Valstybiniame patentų biure yra įregistravusi daug prekių ženklų. Taip „Lietuvos žinioms” teigė Prekių ženklų departamento vadovė Digna Zinkevičienė. Pašnekovės tvirtinimu, šūkis „Iš visos širdies” įregistruotas 2002 metais. Specialistės nestebino toks bendrovės poelgis. Šūkius ar žodžių vedinius taip pat reikėjo sukurti. „Žodžiai duonainis, duoninukas, sausučiai, – vardijo „Javinės” užpatentuotus terminus Zinkevičienė. – Tai žodžiai, kurių nėra lietuvių kalbos žodyne. Jie yra sugalvoti, ir tam reikėjo sutelkti fantaziją, kūrybinius gabumus. Tai – ne bendriniai lietuvių kalbos žodžiai, kaip kad batonas, džiūvėsis, duona, javainiai”.
„Javinė” taip pat užpatentavusi šūkį „Krimsk – nesikrimsk” ir kitus.
Zinkevičienės tvirtinimu, negalima kaip savo registruoti bendrinių žodžių. Tuo tarpu šūkius, vedinius – jokių problemų. Kita vertus, visiems žinomas anglų kalbos žodis „apple” (obuolys) yra bendrinis. Tačiau „Apple” vadinami kai kurie kompiuteriai. Bendrovė įregistravo šį žodį kaip savo prekinį ženklą, ir technikos srityje šis žodis tapo nebe bendriniu ir jį savintis draudžiama.
Kada beatvyktum
Iš tiesų nei Lietuvos, nei kitų šalių gamintojai nebesisavina ne tik bendrinio žodžio „Apple”, bet ir daugelio kitų.
„Javinės” pardavimų skyriaus vadovas Aldas Mockus stebėjosi kaltinimais, neva bendrovė kelia triukšmą, reklamuodama savo prekes. „Mes ir Latvijos rinkoje dirbame, įeiti į ją kaip skandalistai nesiruošėme… Ir nepūtėme skandalo. Nemanau, kad „Laima” yra tiesioginė mūsų konkurentė, tačiau leistis, kad „Javinę” pastumtų, nematėme reikalo… Mūsų šūkis užpatentuotas. Kodėl jį kas nors kitas turėtų naudoti? Ar kas nors kėsinasi į „Statoil” šūkį „Kada beatvyktum”? Ar į kitus panašius?”
Kopijuotojai nedrįsta liesti didžiųjų prekybos centrų šūkių: „arčiau namų”, „kainapjūtė”, „geriau ir pigiau” bei panašių. Pakartojus tokį šūkį, vėliau išlaidų dydis gali būti neprognozuojamas.
Kita vertus, vyksta ir atvirkščias procesas: vis daugiau senų, įvairiose valstybėse sukurtų prekių ženklų virsta bendriniais žodžiais. Tortai „napoleonai”, „paukščių pieno” saldainiai bei įdarai, zefyrai, odekolonai, likeriai, šampanas, „vyšnių kauliukai” ir kiti panašūs žodžiai seniai virto bendriniais ir peržengė savo pirmykščio taikymo ribas.
„Javinės” direktorė Vitalija Freitakaitė tvirtino girdėjusi „Laimos” poziciją. „Nenorėčiau niekaip komentuoti tokių pareiškimų, – teigė direktorė. – kai pasinaudojama mūsų sukurtu ženklu, produktu, kuris yra patentuotas”.
Direktorė pasiūlė kreiptis į „Javinės” interesus teisme ginančią „AAA Baltic Service” patentinę patikėtinę Otiliją Klimaitienę.
Negalima registruoti aprašomųjų žodžių
Otilija Klimaitienė pripažino, kad su „Javine” bendradarbiauja seniai. „Mes registruojame jų prekių ženklus, teikiame paraiškas Valstybiniam patentų biurui, konsultuojame intelektinės nuosavybės klausimais, – tvirtino pašnekovė. – Latvių pareiškimą galime vertinti kaip jų viešųjų ryšių akciją. Taip ginamasi. „Laima” pati aktyviai gina savo teises Latvijoje, ir kai kurie mūsų atstovaujami klientai yra sulaukę latvių pretenzijų”.
Klimaitienė informavo, kad „Javinė” pati kuria lietuviškus prekių ženklus, kurie „nėra bendriniai žodžiai”. Teisine kalba tariant, yra aprašomieji žodžiai, kurių negalima registruoti kaip nuosavybės. Pavyzdžiui, žodžio sausainiai. Arba žodžio dyzelis, kai kalbama apie degalus. Nes „diesel” yra kuro aprašomasis žodis. Tačiau „Diesel” džinsai – kas kita. Tai jau prekių ženklas, jį, kaip tokį, galima registruoti.
Pasak pašnekovės, visi žino, kas yra graikų akropolis. Tačiau ar dar kas nors Lietuvoje, be Vilniaus „Akropolio” savininkų, mėgintų šiuo žodžiu pavadinti savo prekybos įstaigą?
Lietuvių ir latvių ginčas nesibaigė iki šiol. Klimaitienė atsisakė paaiškinti, ar „Laima” ir kiti klaipėdiečių oponentai visuomet atsiskaito už patentuotų šūkių ir žodžių panaudojimą. Paprastai viskas baigiasi derybomis, o jų rezultatai – paslaptis.