Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų ministrų taryba praėjusią savaitę galutinai atvėrė kelią Slovėnijai į euro zoną. Buvusi Jugoslavijos Federacijos respublika tapo pirmąja iš dešimties naujų Europos bendrijos narių, kuriai leista įsivesti eurą.
Geresnėje startinėje pozicijoje lenktynėse dėl euro buvusios Lietuvos vadovams beliko pasveikinti juos pralenkusius kolegas ir išreikšti viltį, jog mūsų šalis netrukus galės naudotis narystės euro zonoje pranašumais.
„Vakarų ekspresui” apie Slovėnijos kelią į euro zoną sutiko papasakoti šios šalies naujienų agentūros „Slovenska tiskovna agencija” (STA) žurnalistė Katja Svenšek.
Kursas nekito
Slovėnija tapo 13-ąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, kuriai leista savo nacionalinę valiutą (tolarą) pakeisti euru. Slovėnijos valdžia leidimą prisijungti prie euro zonos pavadino didžiausiu nacionaliniu pasiekimu nuo šalies įstojimo į ES.
Nuo 2008-ųjų sausio 1 dienos tolarai į eurus bus keičiami kursu 239,64:1. Anot K. Svenšek, toks Slovėnijos valiutos kursas euro atžvilgiu be jokių žymesnių korekcijų laikėsi nuo pat 2004-ųjų gegužės, kai šalis įstojo į ES ir prisijungė prie vadinamojo antrojo valiutų kursų mechanizmo (ERM II).
„Toks kursas tenkina tiek Slovėnijos valdžią, tiek ir verslininkus. Tiesa, buvo balsų, kad dėl patogumo valiutą reikėtų keisti naudojant kursą 1 prie 240. Tačiau Europos Komisija tokiems planams nepritarė, kad būtų išvengta bet kokių kalbų apie dėl euro įvedimo pasikeitusias kainas”, – sakė žurnalistė.
Nesipriešino atlyginimų užšaldymui
Pasak Katjos, euro įsivedimas buvo esminis uždavinys, kuriam buvo sutelktos visos pajėgos – pasiektas platus susitarimas tarp visų parlamentinių partijų dėl veiksmų siekiant gauti leidimą įsivesti eurą.
Slovėnijos valdžia, siekdama, kad infliacija neviršytų Mastrichto kriterijų, prieš kelerius metus įšaldė algų augimą viešajame sektoriuje.
„Vyriausybė turėjo itin gerus santykius su socialiniais partneriais – darbdaviais ir profsąjungomis. Jie taip pat pritarė, kad siekiant įsivesti eurą reikia dėti visas pastangas, tad buvo susilaikyta ir nuo atlyginimų augimo privačiame sektoriuje”, – sakė žurnalistė.
Tiesa, ji kartu akcentuoja, kad privataus sektoriaus šalyje nėra daug – visus bankus, visas didžiąsias įmones iki pat šiol kontroliuoja valstybė. Lietuvos mastų privatizacija Slovėnijoje iki šiol dar nekvepia.
Slovėnų susitaikymas su algų įšaldymu gali būti nesuprantamas, kol nesužinai, kokie tie jų atlyginimai. Minimali mėnesinė alga šių metų pradžioje Slovėnijoje siekė 1767,8 lito (Lietuvoje – 550 litų). Vidutinis mėnesinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, Slovėnijoje šių metų balandį siekė 4032,5 lito, Lietuvoje – 1437 litus. 2004-ųjų gegužę, kai Slovėnija ir Lietuva tapo ES narėmis, vidutinis mėnesinis atlyginimas šiose valstybėse atitinkamai siekė 3690,7 ir 1222,1 lito.
Beje, Slovėnijoje vidutinė mėnesinė alga viešajame sektoriuje yra gerokai didesnė nei dirbant privačiame sektoriuje – atitinkamai 4731,5 ir 3642,8 lito.
Apie skirtingą lietuvių ir slovėnų finansinę situaciją liudija ir skaičiai iš šių šalių naujų automobilių rinkų. Pernai Lietuvoje buvo įregistruoti 15 074 nauji automobiliai, o slovėnai per šį laikotarpį įsigijo net 59 324 naujus automobilius, nors šioje šalyje gyvena 1,4 mln. žmonių mažiau nei Lietuvoje.
Baimės yra
Paskutinis Slovėnijos centrinio banko inicijuotas tyrimas rodo, jog slovėnai labiausiai bijo, kad perskaičiuodami kainas prekybininkai jas padidins. To bijosi 42 proc. respondentų. Kad manipuliavimo kainomis bus išvengta ir perėjimas prie euro bus jiems naudingas, šiuo metu mano trečdalis slovėnų. Ketvirtadalis apklaustųjų tikisi neigiamų valiutos keitimo pasekmių (gegužę tokių buvo daugiau nei 52,3 proc.).
Pasak Katjos, dar iki Europos Komisijos verdikto Slovėnijos valdžia priėmė įstatymą, kuriuo nuo šių metų kovo iki 2007-ųjų liepos visos kainos šalyje turi būti rašomos ir tolarais, ir eurais. Reikalavimas netaikomas tik traukinių, autobusų bilietams bei taksi paslaugoms.
„Valdžia supranta, kad tai vienintelis būdas išvengti kainų apvalinimo vartotojų nenaudai, nes jas turi kontroliuoti patys vartotojai. Beje, nė vienos eurą įsivedusios šalies valdžia nebuvo priėmusi įsipareigojimo dvigubas kainas rašyti net 16 mėnesių”, – sakė pašnekovė.
Tokiam ankstyvam dvigubų kainų rašymui priešinosi mažmeninės prekybos atstovai, mat buvo bijomasi išaugsiančių išlaidų, jei Europos Komisija rekomenduos keisti tolarą į eurą kitokiu kursu. Lengviausiai su tuo susitaikė turizmo sektorius, mat jame jau seniai kainos buvo rašomos dviem valiutomis – užsieniečiai Slovėnijoje gali atsiskaityti ir eurais.
Anot STA žurnalistės, kainų pokyčius žada aktyviai stebėti Slovėnijos vartotojų asociacija. Neseniai ji jau paskelbė pirmojo savo tris mėnesius trukusio tyrimo rezultatus. Jie rodo, kad nuo šių metų vasario vidurio iki gegužės vidurio prekių ir paslaugų kainos Slovėnijoje vidutiniškai išaugo 0,46 proc. Asociacija stebėjo 68 skirtingų prekių ir 36 paslaugų kainas.
K. Svenšek manymu, didžiausia tikimybė, kad kainos augs komunalinių paslaugų sektoriuje. Čia valdžios dėka jos esą nekilo jau gana ilgai.
Visi pasiruošę
Dar gegužę Slovėnijos komercijos ir industrijos rūmai pranešė, kad šalies bendrovės yra labai gerai pasiruošusios eurui. Tiesa, joms didžiausią nerimą kelia su valiutų keitimu susiję kaštai, kurie esą sieks nuo 10 tūkst. iki milijono eurų kiekvienai bendrovei ir daugiau.
Centrinis bankas jau parengė ir išsiuntinėjo į visus Slovėnijos namus specialų leidinį „Euras ateina”. 673 tūkst. kopijų išspausdinta slovėnų kalba, o daugiau kaip 40 tūkst. – šalyje gyvenančių mažumų kalbomis ir angliškai. Netrukus turi pasirodyti leidinio versija, atspausdinta brailio raštu, ir informacija audio formatu.
Kad naujoji valiuta pradėtų cirkuliuoti, Slovėnijos bankas jau apsirūpino 751 tona euro monetų bei 73 tonomis banknotų. Beje, Slovėnija neturi savo monetų kalyklos, todėl eurų monetas su nacionaliniu vaizdu ant reverso kaldina Suomijoje.
Sąskaitose esantys slovėnų pinigai bus konvertuoti į eurus nemokamai, pirmosiomis dienomis po įstojimo į euro zoną vienas žmogus galės pasikeisti ne daugiau kaip 1500 eurų, kad bankai nepritrūktų grynųjų.