Tuoj po to, kai vakar parlamentarai balsuodami pritarė Vyriausybės programai, naujasis premjeras Gediminas Kirkilas išėjo iš Seimo posėdžių salės ir paskambino savo žmonai Liudmilai.
Pokalbis buvo trumpas.
„Deja, taip, Liuda”, – tarytum ne ypač gerą žinią pranešė premjeras.
Tačiau po palankaus centro kairės Vyriausybei balsavimo socialdemokratas G.Kirkilas atrodė linksmesnis negu laukdamas lemiamos akimirkos.
„Išmušė jūsų žvaigždžių valanda. Ar ilgam?” – paklausė „Lietuvos rytas” ką tik prisiekusio G.Kirkilo.
– Tikiu, kad mūsų mažumos Vyriausybė gali dirbti iki kadencijos pabaigos. Pralaimi tada, kai supainioji principus. Mes to nedarome.
Iki šiol nuosekliai laikėmės mažumos Vyriausybės koncepcijos, todėl ir sulaukėme palaikymo. Šios koncepcijos laikysimės ir ateityje.
– Nevengiate įkąsti oponentams, bet šįsyk visiems ir daug dėkojote. Tai naujas darbo stilius? – paklausėme G.Kirkilo.
– Galbūt mums tai ir naujas bendravimo bruožas, bet – europietiškas. Kodėl būtinai turime bartis su politiniais oponentais? Yra ir kitokių būdų bendrauti bei bendradarbiauti.
Ne kartą tai patyriau būdamas Vakaruose. Jie nevengia gerų žodžių ir oponentams.
– Galbūt tai ženklas, kad jūsų vadovaujamai centro kairės mažumos Vyriausybei teks nuolatos mokytis nuolankumo?
– Aš sakyčiau kitaip. Mūsų Vyriausybei reikės diplomatijos.
– Ar to pakaks? Juk netgi buvę artimiausi socialdemokratų partneriai socialliberalai balsavo prieš Vyriausybės programą?
– Man asmeniškai dėl to ypač skaudu, nes aš daug prisidėjau siekdamas, kad mes su socialliberalais turėtume bendrą sąrašą pastaruosiuose Seimo rinkimuose. Dėl to buvau daug kritikuotas savo kolegų.
Kartu veikėme tryliktojoje Vyriausybėje – nežinau, kodėl toks buvo jų sprendimas.
– „Prieš” balsavo ir valdžios netekę Darbo partijos atstovai. Ar tikite permainomis vienvaldžio lyderio Viktoro Uspaskicho naštos atsikračiusioje partijoje?
– Tikiu. Yra politologijos, visuomenės dėsniai, ir niekas jų negali apeiti.
Demokratinėje valstybėje nedemokratiška partija negalės egzistuoti. Jei Darbo partija demokratizuosis, ji gali egzistuoti, bet jei kabinsis prie senų dalykų, tai, manau, didelių šansų ji neturi.
– Vyriausybę saisto susitarimai su opozicija, tačiau nei didelės paramos, nei sutarimo kol kas nėra.
– Tokie susitarimai su opozicija, kokių pasiekėme, yra visiškai naujas dalykas. Valdančioji koalicija pirmąkart turi sudariusi konkrečius susitarimus su opozicinėmis jėgomis. Pradžia nėra lengva.
Tikiuosi, kad dermė arba darna atsiras vėliau. Politikai išmoks bendradarbiauti ir tokiomis sąlygomis, o žmonės supras, kad susidarė visiškai nauja situacija, kuri reikalauja kitokio požiūrio, kitokio bendradarbiavimo ir sprendimų.
Taip pat tikiuosi, kad naujos valdančiosios koalicijos ir opozicijos darbo formos taps žingsniu kuriant aukštesnį politinės kultūros lygį.
Ši Vyriausybė turės glaudžiai bendradarbiauti su Seimu, parlamentinių partijų frakcijomis, komitetais.
Reikės derintis vieniems prie kitų.
– Tokiam darbui reikia ne tik ryžtingo premjero, bet ir stiprių ministrų. Tuo tarpu ne vienas jūsų kabineto narys sulaukė daug kritikos anksčiau nei atsisėdo ant ministro kėdės.
– Šis ministrų kabinetas – beveik optimalus esant dabartinėms politinėms sąlygoms. Ir nereikėtų skubėti iš anksto vertinti. Pažiūrėkime, kaip jie dirbs.
– Vyrauja nuomonė, kad daugelis paskirtų ministrų sugebės tik plaukti pasroviui. Ar jūsų tai nebaugina?
– Baugina. Bet visada stengiuosi įvertinti visas esamas aplinkybes ir tikiuosi, kad taip nebus.
– Žadėjote būti savarankiškas premjeras, veikiantis ne pagal atsistatydinusio Algirdo Brazausko nurodymus, o pagal savo programą su sava komanda. Ar tai reiškia, kad keisis ne tik patarėjai, bet ir Vyriausybės kancleris Antanas Kaminskas?
– Manau, kad tai būtų visiškai logiška šioje situacijoje. Dirbdamas 13-ojoje Vyriausybėje mačiau daug problemų kanceliarijos veikloje. Todėl manau, kad keisis ir patarėjai, ir kancleris. Dirbs gana radikaliai atnaujinta komanda.
– Jau žinote tris pirmuosius darbus?
– Pirmiausia noriu tai išgirsti iš ministrų. Tuojau pat, po kelių minučių, tokiu pokalbiu ir pradėsime veiklą.
Konkretūs darbai jau minėti. Vienas jų – įsiliejimas į Šengeno erdvę. Noriu įsigilinti į visą grafiką ir detales.
Artimiausiu metu turime parengti ir iki rudens priimti sprendimus dėl euro įvedimo.
Ir, aišku, ES struktūriniai fondai. Reikia sugrąžinti visuomenės, nevyriausybinių organizacijų pasitikėjimą šių lėšų skirstymu. Jis turi būti skaidrus ir naudingas valstybei.
– Ketinate persvarstyti ne tik šių pinigų administravimą, bet ir iš ES fondų finansuojamas sritis?
– Taip. Tokia programa jau yra svarstoma ir Vyriausybėje, ir Seime. Ar pavyks pasiekti labai radikalių pasikeitimų nustatant prioritetus, kol kas negaliu pasakyti.
– Ar jau nusprendėte, kur gyvensite?
– Ne. Man šis klausimas nėra svarbiausias. Gyvenu kur gyvenau.
– Gal prie jūsų daugiabučio laiptinės jau stovi apsaugos postas?
– Rytą dar nebuvo.
– Turniškėse jums vietos nėra. Ar Vyriausybės svečių namai Žvėryne tiks?
– Aš paklusiu privalomiems apsaugos reikalavimams. Mano asmeniniai reikalavimai yra minimalūs. Žmogus, kuris visą gyvenimą gyveno bendrabučiuose ir daugiabučiuose, kokių nors išskirtinių reikalavimų neturi. Elgsiuosi taip, kaip reikalauja įstatymai.
– Iki paskutinės minutės nebuvo visiškai aišku, ar jūsų mažumos Vyriausybės programa sulauks Seimo palaiminimo.
Kaip jaučiatės ką tik tapęs 14-osios Vyriausybės vadovu ir gavęs įgaliojimus veikti? Nukrito akmuo nuo pečių?
– Priešingai. Užsirito. Bet įveiksime. Ne to esu gyvenime matęs. Be abejo, bus gana sudėtinga. Nesu pratęs dirbti apgraibomis, reikės įsigilinti į daug svarbių dalykų. Jaučiu labai didelę atsakomybę ir pareigą.
* * *
G.Kirkilo kelias į politiką ir premjero postą nebuvo labai vingiuotas.
Parlamentaras neakivaizdiniu būdu Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
Vėliau – prieš ketvirtį amžiaus – G.Kirkilas baigė Vilniaus aukštąją partinę mokyklą, kur gilinosi į politikos mokslus.
Prieš keletą metų Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje įgijo dar ir verslo vadybos magistro laipsnį.
Dar studijų metais G.Kirkilas dirbo Paminklų restauravimo treste interjero restauratoriumi, vėliau ėjo įvairias partines pareigas ir tapo Komunistų partijos centro komiteto pirmojo sekretoriaus Algirdo Brazausko padėjėju ryšiams su spauda.
Dėl geros iškalbos, diplomatiškumo pramintas partijos ideologu, siunčiamu ginti politinių pozicijų sunkiausiais partijai momentais.
Seimo nariu renkamas nuo 1992 metų. Daugiausia dirbo užsienio reikalų srityje.
Prieš tapdamas premjeru ėjo krašto apsaugos ministro pareigas.
Partijų nekeitė, tačiau neišvengė antrų vedybų. Su dabartine žmona Liudmila turi du vaikus.
G.Kirkilas – užkietėjęs pypkės gerbėjas, žvejys ir tenisininkas.