Aktorių konkurencija Lietuvoje dar nėra tokia arši, kad priverstų vyrus persirengti moterimis ir eiti į aktorių atrankas siekiant gauti moterišką vaidmenį kaip Dustino Hoffmano vaidinamas Doroti personažas Sydney Pollacko komedijoje „Tutsi”. Nors reklamos, verslo įmonių vakarėliai ir TV laidos tarpusavy konkuruoja „pirkdami” aktorių veidus ir balsus, teatro kūrimo procesuose konkurencija ir aktorių atrankos nėra paplitęs reiškinys.
Dešimtį metų gyvenęs ir kūręs Kanadoje, režisierius Sakalas Uždavinys į Menų spaustuvės „Atviros erdvės” programą atėjo su idėja surengti Lietuvoje atvirą aktorių atranką – ir kaip inovaciją spektaklio gimimo procese, ir kaip socialinį reiškinį, leisiantį jauniems profesionaliems aktoriams susipažinti su atrankos principais bei išbandyti savo jėgas. Iš tiesų, jauniems profesionaliems aktoriams „įšokti” į teatrinės rinkos traukinį, būti pamatytiems ir išgirstiems yra itin sunku. Todėl kaip teatrinis eksperimentas ir yra organizuojama tokia aktorių paieška, – atviro konkurso būdu bus suformuota kūrybinė komanda, statysianti Rolando Schimmelpfennigio pjesę „Moteris iš praeities”.
Aktorių atranka (angl. casting) yra populiarus reiškinys visame pasaulyje kino, teatro ir kitose sferose. Holivudo veikla turbūt net neįsivaizduojama be minios aktorių atrankos vadovų ir atrankos agentūrų, tuo tarpu Lietuvos teatre tokios tradicijos neturime – paprastai teatre dirba aktorių trupė, kuriai vaidmenis paskirsto režisierius, atsižvelgdamas į tipažus, amžių, aktorių patirtį ir kitus dalykus.
Lietuvoje ir Kanadoje pastatęs ne vieną spektaklį ir pats ragavęs aktoriaus duonos bei dalyvavęs atrankose, Sakalas Uždavinys žada eksperimentuoti ne tik siūlydamas netradicinį aktorių atrankos būdą, bet ir ieškodamas postmodernistinių pastatymo sprendimo variantų. Nors pjesėje veikiantys personažai yra vidutinio amžiaus, režisierius teigia, kad „Moteryje iš praeities” dalyvaus jauni ir mažai patyrę aktoriai arba greitai jais tapsiantys. Pastatymo viziją lems, kokia susiburs komanda, kaip ji interpretuos pjesę, – tvirtina režisierius.
Pats režisierius baigė aktoriaus meistriškumo studijas Lietuvos muzikos akademijoje 1984 m. 1999 m. jis įstojo į Viktorijos universitetą Kanadoje studijuoti teatro režisūrą, kur įgijo magistro laipsnį ir dalyvavo įvairiuose meniniuose projektuose. Jo profesiniame bagaže – vaidmenys daugiau nei 50 spektaklių ir 11 kino filmų, taip pat keliolika režisūrinių darbų. Lietuvoje žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su šio režisieriaus kūryba spektaklyje „Kazanova” pagal Karlą Gassauerą, kurį jis kūrė kartu su Skrajojančio teatro trupe.
Pasirinkęs garsaus naujosios kartos vokiečių dramaturgo Rolando Schimmelpfennigio 2005 metais parašytą pjesę „Moteris iš praeities”, Sakalas Uždavinys tvirtina, kad jį sudomino laiko interpretacija. Minimalistinėje Menų spaustuvės Kišeninės salės erdvėje mistiškoji „Moteris iš praeities” sujungs skirtingų kartų, meilės, atsakomybės už bet kokį veiksmą, žaismės, atpildo už būtą ar įsivaizduotą veiksmą, temas. Ši pjesė jau pastatyta Panevėžio J. Miltinio dramos teatre; kitas dvi Schimmelpfennigio pjeses – „Arabišką naktį” ir „Už geresnį pasaulį” lietuvių žiūrovams pristatė Cezario Graužinio grupė.
Kūrybinė projekto komanda tikisi, kad atvira aktorių atranka padės ne tik atrasti ir ugdyti jaunus talentus, bet bus sutikta kaip teatrinė naujovė, skatinanti permainas ir aktorių konkurenciją. Aktorių atranka vyks liepos 27 dieną Menų spaustuvėjė – joje kviečiami dalyvauti visi neseniai baigę arba bebaigiantys aktorines studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.