Valstybės vėliava: MADE IN CHINA

Vieną iš mūsų tautos simbolių – trispalves – siuva ne tik darbščios lietuvių, bet ir dar darbštesnės kinų rankos. Pasirodo, iš Azijos atvežta mūsų valstybės vėliava kainuoja šešiskart pigiau ir jai negalioja griežti heraldikos reikalavimai.

Liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo dieną – kaip ir per visas šventes prie valstybės įstaigų ir privačių gyvenamųjų namų plėvesavo trispalvės vėliavos.

Tokią kėlė ir vienas pavardės nenorėjęs viešinti LŽ skaitytojas. Žmogus pasakojo tiesiog buvęs šokiruotas, kai ant valstybės vėliavos pamatė žymą „Made in China” („Pagaminta Kinijoje” – aut.).

Greitai išbluko

Lietuvos vėliavą privataus namo savininkas pasakojo pirkęs Kaune, parduotuvėje „Maxima” Pramonės prospekte.

Žmogus džiaugėsi pigiu pirkiniu – už vėliavą, kurią per valstybines šventes reikia kelti prie nuosavo namo, sumokėjo viso labo 9,99 lito. Viskas būtų gerai, kaip sakė nuosavo būsto šeimininkas, jeigu ta vėliava nors dvi šventes būtų atlaikiusi. Po lengvo lietučio, aplankiusio Dzūkiją šiuo sausringu metu, vėliavos spalvos išbluko, stangri medžiaga subliuško. Teliko naudoti netinkamas skuduras.

Tik tuomet žmogus pažvelgė į etiketę, kukliai prikabintą prie vėliavos. Perskaitė: „Kilmės šalis: Kinija”. Nurodyta, kad ją importavo UAB „VP Market”, Savanorių pr. 247, Vilniuje.

Tai tik atvaizdai

„Naujieji biznieriai ieško lengvų kelių ir jiems nėra nieko švento. Jie iš visko gali daryti ir daro biznį. Net iš mūsų valstybės simbolių”, – LŽ sakė Heraldikos komisijos prie Prezidentūros atsakingoji sekretorė Birutė Šilinienė, paprašyta pakomentuoti situaciją.

Pagal 1991 metų birželio 26 dieną priimtą įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos” valstybės vėliava yra tautinė vėliava. Jos audeklas susideda iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršuje – geltonos, viduryje – žalios, apačioje – raudonos.

Antrajame įstatymo straipsnyje parašyta, kad valstybės vėliava turi būti 1 metro pločio, 2 metrų ilgio, o vėliavos kotas – 3,4 m ilgio. Vėliava ir jos atvaizdas visada privalo atitikti Lietuvos valstybės vėliavos spalvos etaloninį atvaizdą.

Heraldikos komisijos atsakingoji sekretorė pabrėžė, kad valstybės vėliavai keliami itin griežti standartai. Vėliavas siuvant svarbios ne tik spalvos, bet ir siūlės, dygsniai, keliami tam tikri reikalavimai audiniui.

Pasak Šilinienės, aptinkama ir nekokybiškų vėliavų. Ji prisipažino, kad kviečiama į prokuratūrą liudyti bylose dėl valstybės vėliavos išniekinimo kitąkart neturėdavo argumentų įrodyti, ar ta vėliava valstybinė, ar tai tėra tik jos atvaizdas.

Kaltinamieji valstybės vėliavos išniekinimu gindavosi, kad tai tik atsitiktinis trijų spalvų derinys. Heraldikos komisijos atsakingosios sekretorės nuomone, tai tiesiog atsikalbinėjimai nenorint taikyti griežtų baudžiamosios atsakomybės normų.

Nelygi konkurencija

Kiniškomis trispalvėmis nepatenkinti ne tik heraldikos specialistai ir patriotai, bet ir mūsų šalies verslininkai. Lietuvoje šiuo metu veikia 23 įmonės, siuvančios valstybės vėliavas. Daugiausia jų – Kaune.

LŽ apklausti kelių įmonių vadovai piktinosi, kad jiems tenka nueiti kryžiaus kelius, kol įmonės pagaminta produkcija pripažįstama, t.y. gali keliauti į parduotuves ar pas užsakovus.

Pirmiausia valstybės vėliavos spalvos turi atitikti etaloną. Ką daryti smulkios įmonės vadovui, jeigu tokio audinio niekas Lietuvoje negamina? Tenka ieškoti užsienyje. Tai reiškia papildomas išlaidas mokant už gaminio audinį, išgautas spalvas. Pagal nustatytus standartus net dygsniai turi atitikti milimetras į milimetrą.

Sudėliojus visus išleistus pinigėlius, vėliavos savikaina nėra maža. Pasak verslininkų, vieneto kaina gali siekti 40 ar net 60 litų.

Ar gali ji konkuruoti su šiandien užplūdusiomis Kinijoje pasiūtomis vėliavomis? Tikrai ne. Juk Kinijoje pasiūtoji, nors ir daigstyta baltais siūlais, nekainuoja 10 litų.

Licencijavimo tvarka

Vėliavų gamybos licencijavimo tvarka – Ūkio ministerijos rankose. Tai ji gali išduoti licencijas gaminti vėliavas ir sustabdyti licencijų galiojimą.

Licenciją gauti – vienas niekas. Ministerija ją išduoda, verslininkams pateikus reikiamus dokumentus ir sumokėjus 100 litų mokestį. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos įgaliota kontroliuoti vėliavų gamybą ir prekybą.

Ūkio ministerijos Pramonės ir verslo departamento gaminių techninio reglamentavimo skyriaus vyr. specialistė Rasa Sodeikaitė į LŽ klausimą, kaip mūsų rinkoje atsirado Kinijoje pagaminta Lietuvos valstybės vėliava, atsakė labai ramiai: „Importuojamam gaminiui licencijos nereikia”.

Pasak Sodeikaitės, nesvarbu, kur pagamintas gaminys, „jis teturi atitikti standartus”. Tačiau vyr. specialistė pripažino, kad niekas netikrina, ar importuojama produkcija atitinka mūsų keliamus standartus.

Ačiū, kad pasakėte

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, kurios misija – apsaugoti piliečius nuo nesaugių ir nekokybiškų ne maisto prekių ir paslaugų, teigia kruopščiai atliekanti savo darbą.

Kaip LŽ sakė Rinkos priežiūros valdymo sistemų skyriaus vyr. specialistė Ona Kušeliauskaitė, visos Lietuvos įmonės, siuvančios valstybinės reikšmės trispalves, laikosi nustatytų standartų.

Kontrolieriai inspektoriai turi etaloninį pavyzdį, kurį atsineša į parduotuvę ir tikrina, ar vėliava gaminama pagal standartą. 2005 metais tokių patikrinimų atlikta 23. Nustatyti vos šeši atvejai, kai nukrypta nuo standarto. Buvo pateikti penki įspėjimai, nors Administracinės teisės pažeidimo kodeksas numato ir gana solidžias baudas. Jų beveik neskirta.

Anot specialistės, Lietuvos verslininkai, siuvantys valstybines vėliavas, savo darbą atlieka sąžiningai ir dorai. Tačiau paklausta apie kinišką valstybės vėliavų siuvimo variantą, Kušeliauskaitė nustebo, kad rinkoje siautėja „laukiniai gamintojai”. Ji padėkojo už praneštą faktą ir žadėjo surengti patikrinimą. Kita vertus, specialistė įžvelgė didelį kriminalą, kai mūsų valstybėje bet kas, net neįsigijęs jokios licencijos, gali karaliauti rinkoje.

Šiandien – vėliava, rytoj – himnas, o kas poryt?