Ma-uri masažas – kaip šokio spektaklis

Mokytojas paklausė Raimondos Mažeikaitės: „Kokių pacientų pas tave ateina daugiausiai?“ „Gydytojų“, – atsakė ši. Tada mokytojas paaiškino: „Vadinasi, tu išmanai daugiau už juos“.

„Medikai labai domisi mano praktikuojamu metodu“, – pastebi Raimonda. Ji pati – kineziterapeutė, dabar ir ma-uri masažo mokytoja. Pernai pastarąjį masažą pristačiusi Birštono kurortologijos konferencijoje ji išklausė ne tik solidžios auditorijos susižavėjimo žodžių, bet ir raginimų rašyti mokslinį darbą.

Prisilietimo meno stebuklu vadinamas masažas – labai neįprastos akiai technikos. Masažuotojas jį atlieka šokdamas – masažuojama dilbiais, o plaštaka tik užbaigia judesį. Itin švelnios dilbio odos prisilietimas lyginamas su angelo sparno glostymu. Šamaniškas paveldas arba polinezietiška šokio dvasia masažą paverčia tikru spektakliu ar iškilmių ceremonija.

Šis masažas – ma-uri mokymo dalis. Maorių, vietinių Naujosios Zelandijos gyventojų, kalba ma reiškia baltą šviesą (nuoroda į laisvumą, išsilaisvinimą iš vidinių apribojimų ir įsitikinimų, kuriuos esame susikūrę), o uri – palikuonis (užuomina į pirmapradžius šaltinius ir protėvius, iš kurių atkeliauja žinios). Ma-uri – savigydos sistema arba asmeninės galios atradimo kelias, mokymas, susidedantis iš tam tikrų šokių, masažo ir kūno mankštinimo (kaitinanos). Jis remiasi viena seniausių pasaulyje išminties sistemų – huna (maorių kalba huna – paslaptys, slaptoji išmintis), mokančia gyvenimą padaryti maksimaliai turtingą ir visavertį.

Vien anatomijos negana

Raimondą ma-uri masažas tuo ir sužavėjo – kad čia daug šokio. Ji lankė ne vienus netradicinės medicinos kursus. Jautė, kad aukštojoje mokykloje gavo žinių tik apie fizinį žmogaus organizmo lygmenį. O vien anatomijos žiniomis ne visada padėsi. Ji išmoko japoniško šiatsu, tailandietiško masažo, įvairiausių kineziterapijos technikų, trejus metus dirbo Vokietijoje pagal specialybę. Susidūrusi su ma-uri mokymu, pasakė: „Tai – man“.

Įvadinį kursą praėjo Lietuvoje. Pakerėjo masažo grožis ir emocinė talpa (kiek daug slypi už to grožio, sužinojo vėliau). Iš pradžių mokomasi tam tikrų šokio žingsnių, judesių, pozicijų. Ir šokant, ir masažuojant labai svarbu taisyklinga stovėsena ir tikslūs judesiai, kaip ir Rytų kovų menuose – kad tavimi srūtų energija.

Mokantis ma-uri šokių judesių svarbu stovėti „visomis pėdomis“ (sakoma – kad pėdos žemę bučiuotų). Jei stovima tik ant pirštų, nėra reikiamo „įsižeminimo“. Vadinasi, žmogus netvirtai stovi ant žemės, galbūt dėl to ir neuždirba pakankamai pinigų. Tai galima koreguoti.

Judesys apskritai daug pasako apie žmogų. Pasak Raimondos, pagal jį galima diagnozuoti, pamatyti, ar žmogus gyvena praeitimi, dabartimi ar ateitimi. „Gal skambės mistiškai, bet dirbant su judesiu galima pamažu keisti gyvenimą, – sako ma-uri masažo mokytoja. – Jei žmogus pernelyg nugrimzdęs į praeitį, galima atvesti jį į dabartį“.

Tam tikros šokio technikos – veiksminga pagalba sau. Yra specialūs žingsniai ir judesiai tam tikriems negalavimams. Be to, judesiu tarsi įžeminama psichinė įtampa.

Žvaigždės virš milžiniškų paparčių

Į Europą ma-uri atvežė maoris iš Naujosios Zelandijos Hemi Foxas. Danijoje jis sutiko savo antrąją pusę – hunos filosofija besidominčią Katją. 1990 metais Danijoje jie įkūrė Ma-uri institutą, kad ilgą laiką buvusios slaptos šamanų žinios taptų prieinamos visiems. Raimonda tame institute lankėsi, Hemi ir Katja – jos mokytojai. O tolesnis pažinimo kelias vedė į „ilgo balto debesies“ šalį – Aotearoa. Taip maorių kalba vadinama Naujoji Zelandija – pastarasis pavadinimas atkeliavo su atėjūnais. Maorių kalba dėl balsių gausos žodžiuose atrodo labai daininga (iš viso jų abėcėlėje – tik 15 raidžių), tačiau jų dainas, pasak Raimondos, ne taip paprasta išdainuoti. „Ypatingas kraštas“, – sako Naujojoje Zelandijoje prieš porą metų apsilankiusi kineziterapeutė. Ji neįsivaizdavo, kad žvaigždės gali mirgėti taip arti ir kad jų gali būti tokia gausybė. Visa gamta tokia gyva, regis, pulsuoja. Džiunglėmis vadinamo miško žaluma – kaip pas mus pirmos žolytės. Kas antrą dieną lyjantis lietus ją daro švelnią ir gaivią. Vieni seniausių medžių pasaulyje – paparčiai ir pataisai – skaičiuoja gal jau trečią tūkstantmetį. Paukščiai čiulba ir cikados svirpia taip garsiai, kad daigsto odą. Raimonda prašė mokytojų nuvesti ant ugnikalnių, o jie tik nusijuokė ir parodė į žemę: „Taigi ant ugnikalnių stovi, ten po žeme visur ugnis“.

Kaitinanos kursai – gilesnis savęs pažinimas, darbas su savimi: iš kur atėjau, kas esu. Iš įvairių šalių atkakę žmonės kėlė sau įvairių tikslų: vieni norėjo užmegzti ryšius su protėviais, kiti – išgirsti gamtos bylojimą…

Be skausmo

Pasak maorių, skausmas – tai neišpildyti lūkesčiai. Anksčiau žmonės žinojo, kokiu lemties skirtu keliu turi žengti. Žinota, kad kiekvienas apdovanotas visomis savybėmis, reikalingomis atlikti tam tikrą uždavinį ar įgyvendinti svajonę. Šiuolaikinis žmogus blaškosi, kol atranda, ko nori, ir jaučiasi gerai tik įsėdęs į „savo vežėčias“ – tada junta pasitenkinimą ir gana lengvai iškeliauja iš šios žemės. Tradiciškai ma-uri masažas kaip apeigos būdavo atliekamas prieš iniciacijas, kad apvalytų kūną ir paruoštų jį platesniam, gilesniam suvokimui, kad žmogus galėtų atrasti arba prisiminti ir įgyvendinti, išpildyti savo lemtį.

Dažni Raimondos pacientai, apie neįprastą metodą sužinantys dažniausiai vieni iš kitų, – depresijų kamuojami ar įtampas darbe patiriantys žmonės. Gydytoja dirba ir poliklinikoje – ir ten pritaiko daug ką iš savo gausių žinių. Kartą kineziterapeutei atsiuntė autizmu sergantį vaiką kaip turintį ydingą laikyseną. Mama pasakojo, kad jis neramus, agresyvus, kandžioja save, yra pilnas baimių: važiuoti autobusu, liftu. Po trijų masažo seansų mama stebėjosi: „Mes ir pas užkalbėtojas vaikščiojom ir net nepagalvojom, kad poliklinikoje taip padės“. Po masažų vaikui dingo baimės.

Pacientų istorijos

Kūdikiui urologas diagnozavo kiaušinėlių vandenę. Po metų ketinta operuoti. „Pamačiau, koks tas vaikas jautrus, baikštus, dėl menkiausios priežasties krūpčioja, akys laksto ir supratau, kad čia – emocinės problemos, – prisimena Raimonda. – Pamasažavau ir mamai parodžiau, kaip masažuoti. Dirbome pusę metų. Įsivaizduokite, kaip turėjo valytis organizmas, jei vaikas per penkiolika minučių šlapindavosi keturis kartus! Atėjus laikui operuoti, urologas konstatavo, kad nieko nebereikia. Išgirdęs, kad padėjo masažas, negalėjo patikėti. Be kita ko, buvęs sutrikusios raidos vaikas ne tik pasivijo, bet ir pralenkė bendraamžius“.

Kai maži vaikai labai irzlūs ir nekontaktiški, nesileidžia masažuojami, dirbama su motina. Vaikai iki 7 metų turi ypatingą ryšį su mama, jos problemos persiduoda ir vaikui.

Jauna mama, auginanti du vaikučius, keliskart per savaitę alpdavo. Pradėjusi ma-uri seansus Raimonda suprato, kad moteris turėjo stiprių išgyvenimų (pasirodo, vienas vaikas sirgo meningitu) ir yra kamuojama baimių (ji prisipažino, kad paėmusi vaikus iš darželio nuolat bijo nualpti kur nors parduotuvėje). To neparodys jokios kompiuterinės nuotraukos. Seansai, kurių poveikį sustiprino kanklių muzika, padėjo. Alpimai retėjo ir galiausiai liovėsi.

Tarsi bėgti 20 kilometrų

Masažuodama Raimonda pagal vienokias ar kitokias kūno reakcijas pajaučia, kokios pacientą kamuoja problemos. Masažas nuolat lavina jį atliekančiojo pojūčius („antenas“). Tarkim, įgudęs masažuotojas vien iš kūno kvapo gali nustatyti depresiją.

Pusantros valandos trunkantis šokamojo masažo seansas prilyginamas 20 kilometrų bėgimui. Kartą besimokantieji ma-uri pasiskundė mokytojui, kad sunku, kad netenka energijos, o jis surengė eksperimentą – masažo maratoną. Mokiniai 24 valandas su trumputėmis pertraukomis vieni kitiems darė masažus. „Iš pradžių galvojau, ar pavyks ištverti: jaučiausi gana pavargusi. Tada dar dirbau Santariškėse su sunkiai sergančiais nevaikščiojančiais ligoniais, reikėdavo daug kilnoti, o sveriu tik 50 kilogramų, – prisimena Raimonda. – Po parą trukusio maratono buvau taip įsibėgėjusi, kad sunkiai galėjau sustoti. Galva šviesi, jokio alkio jausmo. Visus metus gerai jaučiausi – štai koks poveikis!“

„Masažui atiduodi nemažai, bet jis tau grąžina, – dėsto pašnekovė. – Matai kito žmogaus pasikeitimus, ir gana sparčius. Ir pats keitiesi, nes į tave ateina huna – išmintis. Taip pagerini savo gyvenimą ir gerai jautiesi“.

Tiesą sakant, Raimonda nuo mažens svajojo šokti, tapti šokėja. Tačiau tėvai, kūno kultūros mokytojai, užprotestavo: „Na jau ne, eisi startuoti už mokyklą“. Ir išsivedė iš pirmosios repeticijos. Mačiusieji, kaip masažuoja Raimonda, įsitikinę, kad ji – šokėja. Kūne glūdėjęs noras šokti prasiveržė. Kineziterapeutė ir ma-uri masažo mokytoja savo darbe derina medicinos žinias, šokį ir senąją hunos išmintį.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Ma-uri masažas – kaip šokio spektaklis"

  1. Lina

    Laba diena,

    susidomejau siuo straipsniu ir noreciau suzinoti kur galima butu rasti masazuptoja Raimonda Mazeikaite.

    geros dienos!

  2. Jolita

    Laba diena,
    As jau seniai perskaicius apie Raimondos Mazeikaites MA-URI masaza, ir taip pat labai susidomejusi, noreciau suzinoti, kaip ir kur galima susiiekti su sia masazuotoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.