G-8 susitikime Vakarų lyderiai Rusijos prezidentui pretenzijų viešai nereiškė
G-8 aukščiausiojo lygio susitikimai pasaulio žiniasklaidai paprastai sukelia žiovulį, nurodo BBC korespondentas Vašingtone Vladimiras Kozlovskis. Pasaulio galingųjų pasimatymas Sankt Peterburge – išimtis, nes jis pirmą kartą vyko Rusijoje.
Didžioji dalis pasaulio spaudos dar susitikimo išvakarėse tvirtino, kad Rusijai – ne vieta labiausiai išsivysčiusių demokratinių pasaulio valstybių klube. Bet jų lyderiai mano kitaip, nes jiems prezidentas Vladimiras Putinas kai kuriais atvejais kaip partneris labai reikalingas.
Ne palaima, o prakeiksmas
JAV laikraštis „Kanzas City Star” lengvai nuginčija V.Putino pretenzijas sėdėti tarp demokratinių šalių vadovų vien todėl, kad Rusijos gamtos turtai – pasakiškai dideli. „Taip, Rusija tų turtų turi tikrai daug, tačiau šios šalies galia – daugiau iliuzinė. Valstybės, tiekiančios žaliavas išsivysčiusioms šalims, yra silpnos savaime.
Jos lengvai pažeidžiamos dėl kylančių ir krintančių žaliavų kainų. Didelės dujų ir naftos atsargos menkai išsivysčiusioms valstybėms gali tapti ne palaima, o prakeiksmu. Besivystančios šalys, iš naftos gaunančios pasakiškus pelnus, nevykdo ekonominių reformų, kurios reikalingos tam, kad būtų galima konkuruoti pasaulio ekonominėje erdvėje”, – nurodo laikraštis.
Leidinys atskirai pažymėjo, kad Rusijoje atgimė „autoritarinė valdymo kontrolė, o šalyje beveik neliko vietos demokratijai”. Tačiau, viršūnių susitikimui Sankt Peterburge pasibaigus, V.Putinas galėjo pasidžiaugti, kad per pokalbius nebuvo viešai kritikuojamas jo valdymas.
Bet kokia JAV prezidento Džordžo V.Bušo ar Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Kanados, Japonijos ar Italijos lyderių kritika apie demokratijos susilpnėjimą Rusijoje liko užkulisiuose, pažymėjo agentūros „Reuters” apžvalgininkas.
Nafta ir dar kartą nafta
Laikraštis „The Wall Street Journal” nurodė, kad „jeigu Dž.V.Bušui Maskvos parama reikalinga Irano atominių ambicijų sutramdymui, europiečiai viešai pripažįsta, jog jie yra visiškai priklausomi nuo Rusijos naftos ir dujų ir todėl nelinkę stoti į konfliktą su Kremliumi”.
Pasak BBC korespondento, Dž.V.Bušas turėjo ir kitą priežastį, kad vengtų susikirtimo su V.Putinu: Baltieji rūmai iš anksto padarė išvadą, kad vieša Rusijos prezidento kritika duos atvirkštinį rezultatą, todėl nusprendė priekaištus išdėstyti kuluaruose, kurie žurnalistams neprieinami.
Kai anksčiau Bratislavoje vyko Dž.V.Bušo ir V.Putino susitikimas, Amerikos prezidentas kritikavo Kremliaus šeimininką už tai, kad Rusijoje persekiojami kitaminčiai. V.Putinas tada apstulbino amerikiečius, kai pareiškė, kad būtent Dž.V.Bušas iš darbo išvijo jam neįtikusį CBS žinių vedėją veteraną Deną Razerį.
Ką rodo apklausos?
Nors V.Putinas ir stengėsi pasaulį įtikinti, kad jis ir jo šalis – gerbiama ir pasitikėjimo verta G-8 partnerė, tačiau visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad yra priešingai.
Visuomenės tyrimo agentūros Harris apklausa, Londono laikraščio „Financial Times” prašymu surengta penkiose Vakarų Europos valstybėse, parodė, kad Rusijos prezidentui dar ilgai teks paprastiems europiečiams įrodinėti jo patikimumą. Dauguma – 44 proc. – respondentų nėra tikri, kad juo galima pasitikėti, o 36 proc. mano, kad juo pasitikėti negalima. Tik kas penktas pasirengęs juo patikėti.
Paprasti europiečiai labai nerimauja, kad žemynas priklauso nuo Rusijos energijos išteklių. Du trečdaliai apklaustųjų labai susirūpinę tuo, kad Vakarų Europa sunaudoja pernelyg daug Rusijos naftos ir dujų.
Tik 16 proc. apklaustųjų mano, kad Rusiją galima vadinti demokratine šalimi.
V.Putinas triumfuoja
Tačiau Kremliaus šeimininkas triumfuoja. „Rusija yra patenkinta aukščiausiojo lygio susitikimo darbo rezultatais, visi mūsų tikslai buvo pasiekti”, – per trumpą spaudos konferenciją sakė V.Putinas.
Tiesa, jo padėjėjams nepavyko pasiekti, kad susitarimas dėl Rusijos įstojimo į Pasaulinę prekybos organizaciją sutaptų su G-8 viršūnių susitikimu, bet dėl krizės Artimuosiuose Rytuose Rusijos vadovas per viršūnių susitikimą galėjo pagrindinį dėmesį skirti valstybės valdymo menui.
Be to, Sankt Peterburge nebuvo masinių antiglobalistų protestų, kurie buvo tapę įprasti per G-8 viršūnių susitikimus. To priežastis, kaip sakė nedidelių protesto akcijų dalyviai, buvo milicijos tvirtos rankos taktika.