Kunigų sutanos slepia praeities nuodėmes

Lietuvoje tarnauja dešimtys su KGB bendradarbiavusių ir tikintiesiems apie ryšius su sovietų saugumu neprisipažinusių dvasininkų

Skandalai Lenkijoje ir tyla Lietuvoje. Dviejų kaimyninių katalikiškų šalių dvasininkai ir visuomenė skirtingai reaguoja į paaiškėjusius faktus, kad kunigai nuslėpė bendradarbiavę su sovietų saugumu. Lenkijoje disidentus ir dvasininkus šnipinėję kunigai viešai atgailauja, Lietuvoje net neketina pasiaiškinti tikintiesiems.

Tarpžinybinė komisija asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklai vertinti (Liustracijos komisija) turi duomenų apie kelių dešimčių šalies dvasininkų bendradarbiavimą su KGB. Kelių pavardės jau paviešintos, kiti spėjo prisipažinti.

Lenkijos ir Lietuvos bažnyčias šis tas vis dėlto vienija – jos atsisako viešai paskelbti visų su komunistinėmis saugumo tarnybomis bendradarbiavusių dvasininkų pavardes. Viešai nekalba ir apie kunigų-agentų šnipinėjimo mastus.

Galėjo atskleisti išpažintį

Sekmadienį Grušlaukės (Kretingos r.) bažnyčioje susirinkę tikintieji įdėmiai klausėsi 83-ejų metų kunigo Antano Bunkaus pamokslo. Vietiniai jį laiko moraliniu autoritetu ir neabejoja dvasininko žodžiais. Griežtais pamokslais garsėjantis kunigas nevengia tikintiesiems priminti griežtų etikos normų ir katalikų pareigų. Senyvo amžiaus vietiniai gyventojai prasitaria, kad niekada nėra priekaištavę klebonui.

Tikinčiųjų požiūris, matyt, pasikeistų, jei jie žinotų, kad reiklusis kunigas atsakingai vykdė ne tik dvasininko, bet ir KGB agento pareigas. Tai nustatė Liustracijos komisija, tačiau nei Telšių vyskupas, nei pats A.Bunkus apie tai neinformavo Grušlaukės katalikų. „Jei anksčiau būtume sužinoję, vis tiek nesiryžtume apie tai kalbėti su kunigu“, – sakė Grušlaukės gyventojai.

Sensacingą naujieną apie visuotinai autoritetu laikomo kunigo bendradarbiavimą su komunistinėmis saugumo tarnybomis Telšių vyskupijos žmonės turėjo sužinoti dar pernai, tačiau Bažnyčios vadovybė tylėjo, o A.Bunkus ir toliau ėjo Grušlaukės parapijos klebono pareigas.

Dar šeštajame dešimtmetyje į KGB operatyvinę įskaitą Lietuvoje buvo įtraukti 254 katalikų kunigai, jų verbavimas suaktyvėjo ir Sąjūdžio metais. Liustracijos komisijos turimais duomenimis, yra nenuginčijamų įrodymų, kad A.Bunkus su sovietiniu saugumu aktyviai bendradarbiavo devintajame dešimtmetyje.

A.Bunkus pranešinėjo, ką veikia vienas ar kitas žmogus, su kuo susitikinėja, kas iš partijos narių lankosi bažnyčioje. Išpažinties išdavimas Bažnyčios laikomas labai dideliu nusikaltimu, tačiau Liustracijos komisija negali tvirtinti, kad kunigas pamynė duotus įžadus. „Negalime nustatyti, kokiais būdais gautą informaciją A.Bunkus perduodavo KGB“, – sakė Liustracijos komisijos narė Birutė Burauskaitė. To nesirengia atskleisti ir Grušlaukės klebonas.

Bendradarbiauti vertė grasinimai

Su KGB bendradarbiavęs dvasininkas iki šiol neigia bet kokius ryšius su sovietinėmis saugumo tarnybomis, tačiau oficialiai neužginčijo Liustracijos komisijos sprendimo. „Nežinau, iš kur jie ištraukė tokią informaciją, bet neketinu su kvailiais prasidėti“, – sakė 83-ejų metų dvasininkas. Su Telšių vyskupu šia tema jis iki šiol nėra kalbėjęs. „Jam tai neįdomu, taip ir turėtų būti“, – sakė kunigas, bandęs nuslėpti savo ryšius su sovietų saugumu.

Yra duomenų, kad devintajame dešimtmetyje jo namuose kas mėnesį lankydavosi KGB agentai. A.Bunkus jiems perduodavo surinktą informaciją. Kunigas neneigia, kad KGB agentai buvo dažni svečiai klebonijoje. „Ateidavo, prašydavo suteikti informaciją apie tai, kas leidžia „Katalikų Bažnyčios Kroniką“, klausdavo, kas ją platina, tačiau nieko jiems nesakiau, jokių popierių nepasirašinėjau“, – teisinosi kunigas. Esą apie parapijiečius jis su KGB agentais nekalbėdavęs.

„Kaip galėdavau juos išvaryti? Jie lankėsi pas visus kunigus“, – teisinosi A.Bunkus. Tačiau kiti kunigai apie tai pranešdavo tikintiesiems, o A.Bunkus nė karto iš sakyklos neužsiminė, kad pas jį nuolat lankosi KGB darbuotojai. „O kam jiems apie tai sakyti?“ – stebėjosi A.Bunkus.

Prievarta ir nuolatiniai grasinimai esą vertė į namus įsileisti KGB agentus. „Nuolat žadėdavo išvežti į lagerį. Nelabai bijojau, juk esu ten buvęs“, – sakė iki šiol kunigaujantis su KGB bendradarbiavęs dvasininkas.

Užverbuotas ir skandalingasis R.Jakutis

Visų kunigų, kurie prisipažino dirbę ar bendradarbiavę su KGB, pavardės yra valstybės paslaptis, o komisija per visą darbo laiką nustatė ir viešai paskelbė tik dviejų dvasininkų pavardes, kurie nuslėpė savo praeitį. Tiesa, antrasis jau seniai tapo pasauliečiu. Tai – skandalingai pagarsėjęs Ričardas Jakutis.

Įvairiais nusikaltimais kaltintas buvęs dvasininkas dabar gyvena Šiauliuose, prieš kurį laiką sukūrė šeimą. Tačiau jis nelinkęs kalbėti apie savo praeitį. Neigia ir bendradarbiavęs su sovietų saugumu. „Nieko nežinau, palikite ramybėje. Užtenka mane atakuoti“, – atkirto buvęs kunigas.

„Gerai, prisipažįstu kaltas. Apie kitus nesirengiu kalbėti. Esu pats blogiausias, daugiau nieko nesakysiu“, – pokalbį baigė R.Jakutis. Už bet kokius žodinius argumentus gerokai pagrįsčiau skamba Liustracijos komisijos surinkti įrodymai. R.Jakučio byloje – įtikinami faktai apie jo sąsajas su KGB.

„R.Jakutis buvo vienas aktyviausių bendradarbių. Jis skundė žmones, rinko informaciją, kitokiais būdais bendradarbiavo su KGB“, – sakė B.Burauskaitė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad R.Jakučio nederėtų tapatinti su visu kunigų luomu.

Sąžinę slegia keliasdešimt mirčių

Baltarusijoje tarnaujančio lietuvio katalikų kunigo Juozo Bulkos sutaną aptaškiusios net kraujo dėmės – jis įtariamas bendradarbiavęs su represinėmis Sovietų Sąjungos struktūromis. Tai patvirtino Lietuvos generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius. J.Bulka minimas ikiteisminiame tyrime dėl sovietų saugumo – MGB – smogikų veiklos pokario Lietuvoje.

J.Bulka nuo 1946 metų buvo Vytauto apygardos štabo partizanų ryšininkas. 1948 metų spalio 14 d. jis buvo MGB suimtas ir Vilniuje užverbuotas. Su J.Bulkos pagalba MGB suėmė arba nužudė 65 partizanus.

Apsigyvenęs Vilniuje, J.Bulka 1974-1982 metais dirbo Vilniaus elektros skaitiklių gamykloje. 1988 m. buvo paskirtas į Baltarusiją.

Žinomas vienintelis tokiais nusikaltimais įtariamas ir kunigystę pasirinkęs asmuo. „Jis neigė buvęs agentu, neigė dalyvavęs akcijoje, bet įrodymai, kad jis buvo agentu, yra neginčijami. Tačiau nėra duomenų, konkrečių įrodymų dėl kiekvieno jo nusikalstamos veiklos epizodo. Yra bendro pobūdžio dokumentai, kad jis dalyvavo apie penkiasdešimties partizanų sulaikymo ir nužudymo operacijose bei keturių civilių asmenų nužudyme“, – sakė teisėsaugininkai.

Į seminariją – su saugumo leidimu

Anot istorikų, kunigai verbuoti masiškai. „Daugiau nei bet kuri kita socialinė grupė. Mokytojai buvo įpareigoti stebėti, ar berniukai neketina stoti į kunigų seminariją, – sakė B.Burauskaitė. – Vienu metu visi stojantieji privalėdavo pasirašyti, kad bendradarbiaus su KGB, bet realiai to nedarydavo. Tiesa, buvo tokių, kurie uoliai dirbo“. Vis dėlto aktyviais KGB agentais buvo vos kelios dešimtys dvasininkų. „Tarp jų ir aukštų Bažnyčios hierarchų“, – patvirtino B.Burauskaitė. Daugelis jų jau mirę.

Beveik tiesioginę sąsają istorikai brėžia tarp bendradarbiavimo su KGB ir dvasininkų studijų Vatikane. Pagal sovietmečiu parengtą planą į Vatikaną buvo stengiamasi išsiųsti keletą „patikimų“ kunigų. Yra išlikę gana daug archyvinių dokumentų ir apie Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių KGB vykdytas panašaus pobūdžio operacijas.

„Tokie kunigai Vakaruose turėdavo paneigti informaciją apie katalikų persekiojimą. Bažnyčia buvo vienintelė institucija, nepavaldi sovietų valdžiai“, – sakė B.Burauskaitė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Dalia Kuodytė atmeta kai kurių dvasininkų pastebėjimus, kad Lietuvoje likusios KGB bylos gali būti sufabrikuotos. „Neturėjo jie laiko nieko sufabrikuoti. Sėdėjo KGB rūmuose žmonės su skutimosi peiliukais ir paskubomis net iš ankstesnio laikotarpio (1953-1958 m.) agentūrinių bylų pjaustė ir skuto pavardes. Apie 30 tūkstančių agentų asmens bylų yra sunaikinta. KGB archyve pusė kameros buvo užkrauta popieriaus drožlėmis, kurios buvo skubiai perleistos per smulkinimo aparatus. Mums liko tai, kas palikta per neapsižiūrėjimą, skubėjimą. Teorinė prielaida, kad vienas kitas dokumentas buvo sukurptas, galima“, – sakė D.Kuodytė.

Prieš pat nepriklausomybės atgavimą KGB Lietuvos padalinyje dirbo 1100 kadrinių karininkų, o 1589 asmenys 2000 metais įvykdė įstatymo reikalavimus ir atėjo į Liustracijos komisiją prisipažinti, kad yra bendradarbiavę su KGB. Tarp jų – ir kelios dešimtys kunigų. Manoma, kad per pusę amžiaus trukusią sovietinę aneksiją su KGB bendradarbiavo keli šimtai dvasininkų.

Nė vienas nepašalintas iš kunigų

Bažnyčia apie kunigų ir KGB sąsajas kalba nenoriai. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius vis dėlto jau ne kartą pripažino, kad yra buvę kunigų, bendradarbiavusių su KGB. Kai buvo priimtas Liustracijos įstatymas, į S.Tamkevičių kreipėsi vienas kitas kunigas klausdamas, ką daryti, nes esą sovietmečiu kažkur buvo padėję savo parašą.

Arkivyskupas teigė pataręs jiems nedvejojant viską papasakoti Liustracijos komisijai. Ar buvo tokių kunigų, kurie turėjo sąsajų su KGB ir niekur nesikreipė, Bažnyčia nekomentuoja.

„Apie bendradarbius visi kalba, tarsi tai būtų kažkas baisaus. Tarp bendradarbių buvo eiliniai žmogučiai, kurie kartais susitikdavo su saugumu ir Lietuvai faktiškai nieko blogo nepadarė“, – teigė S.Tamkevičius.

Anksčiau jis yra pripažinęs, kad jį patį net keturis kartus KGB mėgino užverbuoti bendradarbiavimui. Saugumas, anot Bažnyčios hierarchų, verbavo žmones bendradarbiavimui siekiant išgauti kokios nors informacijos.

Bažnyčios hierarchų nuomone, su KGB bendradarbiavę dvasininkai gali dirbti sielovadinį darbą tuo atveju, jei jie nieko neišdavė, niekam nepakenkė ir jei to nenuslėpė. Priešingu atveju jie turėtų būti nušalinti nuo kunigystės.

Iki šiol Kauno arkivyskupas nematė būtinybės atstatydinti nuo sielovadinio darbo nė vieno kunigo, kuris jam prisipažino apie ryšius su KGB. Jis taip pat neturi informacijos, kad kuris nors kunigas būtų palikęs kunigystę būtent dėl santykių su sovietiniu saugumu.

B.Burauskaitės žiniomis, daugelis prisipažinusių kunigų iki šiol tarnauja įvairiose Lietuvos parapijose.

Atgailauja viešai

Tuo tarpu Lenkijoje jau beveik metus netyla skandalas. Jis dar labiau įsiplieskė praėjusią savaitę, kai paaiškėjo, kad žinomas lenkų kunigas, Lenkijos krikščionių ir žydų tarybos pirmininkas, profesorius Michalas Čaikovskis 24 metus bendradarbiavo su komunistinio saugumo tarnybomis ir šnipinėjo disidentus bei dvasininkus.

Tokie kaltinimai šiam dvasininkui pirmą kartą buvo mesti gegužę, bet pats kunigas iki šiol juos neigė. Michalas Čaikovskis galiausiai prisipažino. Kitaip nei Lietuvos dvasininkai, jis meldžia atleidimo. „Noriu atsiprašyti ir prašyti atleidimo, ypač tų, kuriems pakenkiau. Abejonių dėl mano kaltės nėra, – pareiškime rašė M.Čaikovskis. – Jau pareiškiau savo gailėjimąsi Dievui. Dabar reiškiu žmonėms“.

M.Čaikovskis, slapyvardžiu Jankovskis, nuolat informavo komunistinės Lenkijos saugumą apie „Solidarumo“ nuodėmklausio Ježio Popeluškos planus. Agento veiklą nutraukė tik po žiauraus J.Popeluškos nužudymo.

„Praėjusią savaitę viešėjau Lenkijoje. Manau, kad ten visuomenė sąmoningiau reaguoja į su KGB bendradarbiavusius dvasininkus. Kilęs didžiulis skandalas, tuo tarpu Lietuvoje esame kaltinami, kad apie tokius faktus kalbame pernelyg atvirai“, – lygino B.Burauskaitė.

Neoficialiais duomenimis, su komunistinėmis saugumo tarnybomis bendradarbiavo apie 15 procentų Lenkijos katalikų bažnyčios dvasininkų. Panašūs mastai fiksuoti ir kitose sovietinio lagerio valstybėse.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.