Laiku atlikti tyrimai gelbsti moterų gyvybes

Kasmet Lietuvoje keli šimtai moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Medikų teigimu, šie skaičiai gerokai sumažėtų, jei moterys labiau rūpintųsi savo sveikata ir sistemingai atliktų gimdos kaklelio citologinį tyrimą.

Sveikatos apsaugos duomenimis, susirgimų gimdos kaklelio vėžiu dažnis mūsų šalyje vis dar vienas didžiausių Europoje. Gimdos kaklelio vėžys – trečia pagal dažnumą vėžio liga tarp moterų Lietuvoje. Pas mus sergamumas šia liga yra keturis kartus didesnis nei Suomijoje, du kartus – nei Švedijoje ir pusantro karto – nei Norvegijoje. Vis dėlto padėtis nuo 2004 metų, kai buvo pradėta vykdyti Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programa, po truputėlį ėmė gerėti. „Džiugu, kad patvirtinus šią programą akivaizdžiai padidėjo nulinės vėžio stadijos išaiškinimo skaičius. Pernai išaiškinta net 510 šios stadijos vėžio atvejų, kai 2004-aisiais buvo tik 202 atvejai“, – džiaugiasi Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja, gydytoja ginekologė Daiva Kanopienė.

Nemokama patikra – ne visoms

Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia bendrosios praktikos gydytojai arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys – gydytojas akušeris ginekologas. Prevencinių priemonių programoje kviečiamos dalyvauti 30-60 metų moterys, nes šioje amžiaus grupėje pats didžiausias sergamumas gimdos kaklelio vėžiu. Kaip rodo medikų skaičiavimai, šio amžiaus moterų, kurioms reikėtų profilaktiškai tikrintis, šalyje gyvena šiek tiek daugiau nei 700 tūkstančių. Tyrimas moterims atliekamas ne dažniau kaip kartą per trejus metus. Jei pacientės gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas buvo neinformatyvus, tyrimas kartojamas. Tačiau jei gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimo rezultatas patologinis, pacientei teikiama specializuota ginekologinė pagalba, diagnozė tikslinama ir gydoma.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, nuosekliai vykdant vėžio profilaktiką, ankstyvąją diagnostiką bei gydymą, iki 2020 metų sergamumą piktybiniais navikais galima sumažinti ketvirtadaliu, o mirtingumą – net per pusę. „Pagrindinis Sveikatos apsaugos ministerijos uždavinys – iki 2007 metų patikrinti ne mažiau kaip aštuoniasdešimt proc. 30-60 metų moterų“, – primena Kanopienė.

Tepinėlyje – ikivėžiniai pakitimai

Ginekologė pabrėžia, kad gimdos kaklelio vėžys vystosi ilgai – 6-10-20 metų, iki tol yra vadinamieji ikivėžiniai pakitimai, kuriuos galima rasti tik gimdos kaklelio citologiniame tepinėlyje. Jau praėjusio šimtmečio viduryje buvo įrodyta, kad makšties ir gimdos kaklelio tepinėliuose galima aptikti paviršinį vėžį, o jį pašalinus – išgydyti moterį. Vadinasi, kuo moterys dažniau tikrinasi, tuo anksčiau galima pastebėti ląstelių pakitimus ir juos efektyviai pašalinti. Pap tyrimui, Lietuvoje dar vadinamam citologiniu, tepinėlis imamas ne menstruacijų metu, tinkamiausias laikas yra 10-20 menstruacinio ciklo dieną. „Parą prieš tyrimą moterys neturėtų naudoti tamponų, preparatų į makštį, vengti lytinių santykių, neplauti makšties“, – pasakoja ginekologė.

Trūksta informacijos

Gydytoja pastebi, kad pastaruoju metu vėl sumažėjo moterų, norinčių, kad joms būtų atliktas Pap tyrimas. Mažą pasitikrinusiųjų skaičių esą gali lemti atostogų metas ir sunkiai moteris pasiekianti reikalinga informacija. Ją moterys turėtų gauti poliklinikų registratūrose, iš šeimos gydytojo ar gydytojo ginekologo.

Kanopienė pasakoja, kad gimdos kaklelio vėžio atsiradimo rizikos faktoriais gali būti lytiškai perduodama infekcija žmogaus Papiloma virusas, todėl Pap tyrimą ypač svarbu atlikti dažnai lytinius partnerius keičiančioms moterims. Ligą gali lemti rūkymas, ankstyvo lytinio gyvenimo pradžia, įvairūs imuninės sistemos sutrikimai.

Kaip minėta, ikivėžinės ligos neturi simptomų, o pakitimų plika akimi nematyti. Dažniausiai moterys suvokia, kad kažkas negerai, kai jau suserga vėžiu: kraujuoja, atsiranda daug išskyrų, skauda pilvo apačią. Todėl Kanopienė įsitikinusi, jog savo sveikata besirūpinanti moteris apsilankyti pas gydytoją ir atlikti Pap tyrimą turėtų bent kartą per metus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.