Norint sveikai maitintis, kasdien prireikia vis daugiau žinių. Ant spalvingų produktų pakuočių mažytėmis raidelėmis užrašyti raidės ir skaičiai daugumai tokie pat nesuprantami, kaip ir kinų hieroglifai. Tačiau po šiais ženklais slypi užšifruota itin svarbi informacija apie produkte esančius konservantus, dažiklius ir kitas papildomas medžiagas.
Dar kartą apie kancerogenus
Pasak nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako, visi bulvių traškučiai, gruzdintos bulvės ir mėsainiai yra prisotinti nuodingo kancerogeno – akrilamido. Stkholmo universitete atlikti tyrimai parodė, kad šis kancerogenas atsiranda kepant ar gruzdinant daug angliavandenių turinčius produktus. Jau šiuo metu yra žinoma, kad akrilamidas pažeidžia nervų sistemą, yra geninių mutacijų bei piktybinių navikų pilvo ertmėje priežastis. Šie duomenys gauti tiriant gyvūnus.
Beje, pastebėta, kad „greitąjį maistą” pamėgę vaikai dažniau nei jų bendraamžiai pasižymi nervingumu, elgesio sutrikimais. Pavyzdžiui, nuo dviejuose bulvių traškučių pakeliuose esančio kancerogenų kiekio gali sutrikti vaiko nervų sistema. „Kas gali paneigti, kad vaikai nevalgo šių traškučių kaip tam tikro narkotiko?” – retoriškai klausia pašnekovas.
Švedų biochemikai nustatė, kad įprastame bulvinių traškučių pakelyje kancerogenai net 500 kartų viršija normas, kurias PSO nustatė geriamajam vandeniui. Šimtus kartų daugiau nei leistina aptinkama kancerogenų ir mėsainiuose bei picose.
Tyrimais nustatyta, kad verdant mėsą ar bulves kancerogenai nesusidaro. Pasak Sako, galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų protėviai beveik nesirgo onkologinėmis ligomis.
Mitybos ir kulinarijos ekspertas teigia, kad amerikiečių mokslininkų duomenimis, kas vaikystėje mėgavosi gruzdintomis bulvytėmis, užaugę turi daugiau galimybių susirgti krūties vėžiu (duomenys gauti ilgą laiką stebint 80 tūkst. medicinos slaugytojų).
Kito tyrimo duomenimis, jei vaikai bent kartą per savaitę suvalgo minėtų patiekalų, krūtų vėžio tikimybė padidėja 27 procentais.
Genetiškai modifikuoti produktai
Jei dar prieš keletą metų parduotuvėse buvo galima rasti jogurto be genetiškai modifikuoto krakmolo, tai dabar tokio produkto didžiųjų prekybos centrų lentynose jau nematyti. Tiesa, Europoje genetiškai modifikuotų produktų dar nedaug, – jais perpildyta JAV ir Japonijos rinka.
Kodėl paplito genetiškai modifikuoti produktai? Ar jie pavojingi? Sakas teigia, kad genetiškai modifikuotos kultūras gali duoti didesnį derlių, būna atsparios kenkėjams, šalčiams ir t.t. Tačiau problema, kad nėra aiškus tokių produktų poveikis. Pasak pašnekovo, šiuo metu atrasti ir nagrinėjami trys genetiškai modifikuotų produktų rizikos veiksniai: alergijos, toksinai ir sumažėjęs maisto vertingumas. Pavyzdžiui, sukryžminus pomidoro ir žemės riešuto genus, naujieji modifikuoti pomidorai gali sukelti alergiją riešutų baltymui alergiškiems žmonėms, kurie apie tokią galimybę net neįtars.
„Naudojant šiuolaikinius DNR rekombinacijos metodus, modifikavimo rezultatai visiškai priklauso nuo atsitiktinių, nenumatytų pokyčių maisto produktuose. Šie pokyčiai gali iš esmės paveikti funkcines ir struktūrines naujojo produkto savybes, o jų prognozuoti šiuo metu praktiškai neįmanoma”, – teigia Sakas. Taigi naujas produktas gali turėti naujų, tik jam būdingų savybių, o mūsų maiste atsirasti medžiagų, kurios iki tol nebuvo naudotos tokiais kiekiais. Taigi neaišku, kaip jos paveiks mūsų organizmą.
Pasak Sako, tikras nuodas yra ir vaikų pamėgti bei itin agresyviai reklamuojami kai kurie jogurtai, vaikams skirta varškė, spalvotieji gazuoti gėrimai, šokoladas, kakava bei jos gėrimai ir net maistelis vaikams. Tam tikros informacijos gali suteikti ir E kodai (švedų mokslininkų duomenys):
Visai uždrausti – E121, E123, E240.
Kancerogenų grupei priklauso – E103, E105, E121, E123, E125, E126, E130, E131, E142, E152, E210, E211, E213, E214, E215, E216, E217, E240, E330, E447
Alergenai – E230, E231, E232, E239, E311, E312, E313.
Kepenų ir inkstų ligas sukelia – E171, E172, E173, E320, E321, E322.