Įpusėjus vasarai, galima teigti, kad Lietuvą alinę karščiai ir daugelio analitikų prognozės, kad nekilnojamojo turto rinkoje tuoj sprogs kainų burbulas, didelės įtakos būsto kainoms neturėjo. Jau kelis metus iš eilės, ir ypač pastaruoju metu, nemažai finansų ir nekilnojamojo turto rinkos ekspertų teigė, kad Lietuvoje yra susiformavęs būsto kainų burbulas ir jis turi sprogti. O esama situacija rinkoje (jau kelis mėnesius iš eilės nekilnojamojo turto kainos Lietuvos didmiesčiuose nekyla) dabar garsiai vadinama burbulo sprogimo pradžia. Ober-Haus gyvenamojo departamento vadovo Remigijaus Pletero nuomone, ši rinkos stabilizacija yra visiškai natūralus ir prognozuotas reiškinys. Eksperto nuomone, tai toli gražu ne burbulo sprogimo pradžia, o ilgai lauktas rinkos grįžimas į nuosaikaus vystymosi stadiją – t.y. po itin ekspresyvaus kainų augimo kelerius paskutiniuosius metus (pvz., 2004-aisiais metais būsto kainos Vilniuje vidutiniškai kilo 30-40 proc., o 2005-aisiais – net 50-60 proc.), beprotiškas augimas sustojo. Vilniuje perkant senos statybos būstą miegamuosiuose rajonuose, jau galima nusiderėti iki 5-10 proc., tuo tarpu Senamiestyje, centre, prestižiniuose rajonuose bei naujos statybos būsto kainos stabilizavosi. Pradedantis augti skirtumas tarp senos ir naujos statybos būsto kainų rodo, kad rinkos vystymasis tampa labiau logiškas nei iki šiol, kai įrengtas senos statybos būstas kainavo panašiai kiek neįrengtas naujos statybos būstas.
Šiuo metu, nepaisant karštos vasaros ir kai kurių rinkos dalyvių žadamo „burbulo” sprogimo, pastebime, kad rinka po truputį atsigauna, o nemaža dalis pirkėjų pusę metų laukę ir nesulaukę, kol kainos ženkliai nukris vis tik pradeda aktyviau reikštis rinkoje. Gegužės ir birželio mėnesiais fiksuotas rinkos štilis po truputį baigiasi, ir liepos mėnesį jau pastebimas didėjantis aktyvumas pirkėjų rinkoje.
Paaiškėjus, kad visgi 2007-aisiais metais euras Lietuvoje nebus įvestas, o kainoms jau nebekylant rekordiniais tempais, rinkoje atsirado didesnė pasiūla – didesnė pasirinkimo galimybė potencialiems pirkėjams. Galbūt todėl vėl pastebimas augantis tautiečių, kurie dairosi naujo būsto, skaičius. Kita vertus, vasara yra pakankamai palankus metas būstui pirkti – paprastai šiuo metu mažėjantis pirkėjų aktyvumas lemia, kad pardavėjai yra linkę daryti nuolaidas. Todėl vasaros metu daug lengviau nusiderėti tam tikrą pinigų sumą, nei rudeniop, kai rinka vėl atsigauna ir pirkėjų aktyvumas gerokai išauga. Ober-Haus gyvenamojo departamento vadovas Remigijus Pleteras pastebi, kad šiuo metu vėl atsiranda normalus dialogas tarp pirkėjo ir pardavėjo. Dauguma turto savininkų jau nebepuoselėja didelių vilčių, kad kainos tebeaugs stulbinančiais tempais, ir daug lanksčiau žiūri į pirkėjų pasiūlymus. Be to rinkoje vyraujant stabilizacijos nuotaikoms, gerokai sumažėjo ir spekuliuojančių asmenų susidomėjimas ja. Iki šiol nemažą pasiūlos dalį „prarydavo” būsto perpardavinėtojai, taip mažindami pasirinkimo galimybę ir tokiu būdu didinę prarają tarp pasiūlos ir paklausos. Dabar, kai tapo aišku, kad vargu ar bus galimybė gauti tokius milžiniškus pelnus kaip pastaruosius kelis metus iš eilės, spekuliacijų kiekiai rinkoje irgi ryškiai sumažėjo.
Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje) situacija panaši kaip ir Vilniuje. Metų pradžioje buvo fiksuojamas spartus kainų kilimas, o pastaruoju metu kainos stabilizavosi. Šiuose miestuose senos statybos būsto kainos paskutiniais mėnesiais jau nebekyla ir netgi šiek tiek sumažėjo. Didžiausias senos statybos būsto kainų kritimas užfiksuotas Klaipėdoje gegužės – birželio mėnesiais: šiuo laikotarpiu butų kainos miesto miegamuosiuose rajonuose vidutiniškai smuktelėjo apie 10%. Naujos statybos būsto kainos per kelis pastaruosius mėnesius visuose miestuose išliko stabilios arba kilo 10% ribose. Išskirtinė išliko kurortinė zona pajūryje (Palangos, Neringos miestų savivaldybės). Šiuose miestuose nekilnojamojo turto kainos išlieka vienos aukščiausių visoje Lietuvoje, tačiau net ir esant atostogų metui, pirkėjų aktyvumo mažėjimas čia neužfiksuotas. Pasak Ober-Haus Klaipėdos regiono vadovo Gedimino Valantino „Palangoje ir Neringoje žmonės butus, žemės sklypus, poilsio patalpas gana aktyviai pirko visą pastarąjį pusmetį. Daugelio pamėgtame kurorte nuomojamo turto kainos ir užimtumo santykis skatina įsigyti nekilnojamąjį turtą ne tik savo poreikiams, bet ir kaip investiciją, t.y. naudoti jį ne tik savo reikmėms, bet ir ekonominei naudai gauti. Nuo pavienių pirkėjų neatsiliko ir didelės statybinės ar investicinės kompanijos, kurios stengėsi įsigyti arba senus, apleistus, didelius poilsio pastatus, vėliau juos renovuoti ir parduoti, arba didesnius žemės sklypus, kuriuose būtų galima pastatyti kotedžus, daugiabučius”.