Oro temperatūros kaita sargdina vaikus

Šiuo metu Klaipėdos vaikų ligoninės II Pediatrijos skyriuje gydomi pacientai, kurių ligos priežastis – persišaldymas.

Skyriaus vedėja Danė Pečkienė pažymi, kad vaikai, ypač kūdikiai, labai neatsparūs oro temperatūros pokyčiams.

„Vaikai daug greičiau perkaista ir persišaldo, nes jų organizmo imuninė sistema dar nėra susiformavusi, – aiškino pediatrė. – Sušilę ir patekę į vėsesnes patalpas ar pabuvę automobilyje, kuriame įrengtas kondicionierius, mažieji suserga bronchitu, kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.”

Apie saulės poveikį

Gydytoja D. Pečkienė pažymi, kad ne tik per karščius, bet ir vėsiomis vasaros dienomis vaikai turi dėvėti galvos apdangalus. „Mat jų oda yra žymiai imlesnė saulės spinduliams, – paaiškino specialistė. – Todėl vaikai per daug trumpesnį laiką gauna ir šilumos smūgį.”

Per didelis kiekis ultravioletinių saulės spindulių pažeidžia ne tik paviršinius, bet ir giliuosius odos audinius.

Kadangi šilumos smūgis ištinka spinduliams įsiskverbus į giliuosius audinius, gali sutrikti vaiko galvos smegenų kraujotaka. Kai tai nutinka, iškyla pavojus ne tik mažylio sveikatai, bet ir jo gyvybei.

Patyrus šilumos smūgį, pakyla temperatūra, ima skaudėti galvą, pykina, atsiranda mieguistumas, sutrinka kvėpavimas bei kitos gyvybinės funkcijos.

Pasak gydytojos, pasireiškus bent vienam iš šių požymių, vaiką būtina paguldyti į pavėsį. Kol atvyks greitosios pagalbos ekipažas, ant nukentėjusiojo galvos reikia dėti šaltus arba vėsius kompresus. Jeigu vaikas yra sąmoningas, duokite jam gerti vandens.

D. Pečkienė akcentavo, kad šilumos smūgis yra labai pavojingas – mat laiku nesuteikus pagalbos, vaikas gali mirti nuo galvos smegenų paburkimo (edemos).

Pacientams, kurie į ligoninę patenka dėl patirto saulės smūgio, daromos lašinės infuzijos ir duodami šlapimą varantys vaistai.

Per karščius – daugiau skysčių

Vasarą daugiau prakaituoja ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.

Suaugusiajam medikai rekomenduoja per dieną išgerti apie 3 litrus skysčių, o per karščius – ir iki 5 litrų.

Nėra nustatytos normos, kiek vaikas per dieną turi suvartoti skysčių. „Vaikai, kitaip nei suaugusieji, skysčių išgeria tiek, kiek jų reikia organizmui, – paaiškino pediatrė. – Pastarieji geria tik tuomet, kai juos kamuoja troškulys. Tačiau esant karštiems orams, tėveliai visgi turėtų pasiūlyti savo atžaloms papildomai atsigerti natūralių sulčių ar kito gėrimo.”

Kadangi per prakaitą iš organizmo pasišalina nemažai druskų, ne tik suaugusieji, bet ir vaikai turėtų pavartoti mineralinio vandens – geriausiai negazuoto.

Informacija paaugliams

Vaikų ligoninės medikams didžiausią nerimą kelia paaugliai, per karščius vartojantys alkoholinius gėrimus, dažniausiai alų.

„Troškulį alumi malšinančius paauglius labai greitai ištinka šilumos smūgis, net šiems nesikaitinant saulėje, – įspėja gydytoja. – Kai perkaitusio vaiko organizme yra alkoholio, jį akimirksniu gali ištikti koma. Per trumpą laiką nesuteikus pagalbos, mirštama.”

Prieš kelerius metus klaipėdiečiams gydytojams teko reanimuoti tokius pacientus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.