Vilniečio teisininko Mindaugo Civilkos lėktuvo bilietas skrydžiui iš Beiruto liko gulėti piniginėje.
Tuo metu, kai lietuvis turėjo pakilti iš Libano sostinės, oro uostas buvo virtęs nuolaužų krūva.
Naujus kilimo takus čia jau buvo susprogdinusi Izraelio aviacija.
Oro susisiekimas buvo paralyžiuotas.
Libane bei Sirijoje atostogavęs M.Civilka vos suspėjo palikti bombarduojamą Beirutą. Užvakar jis laimingai pasiekė namus.
Tuo tarpu Izraelio pajėgų apšaudomame ir bombarduojamame Libane vakar buvo dar keliolika Lietuvos piliečių, norinčių palikti konflikto zoną.
Ieškojo šumerų pėdsakų
Advokatų kontoroje „Norcous partners” teisininku dirbantis M.Civilka dar anksčiau nei prieš pusmetį nusprendė su žmona praleisti atostogas Libane ir Sirijoje.
„Ten glūdi daugelio civilizacijų šaknys. Knietėjo pamatyti šumerų civilizacijos pėdsakų”, – pasakojo vilnietis.
Prieš kelionę teko ilgokai laukti vizų į Siriją. Tuo tarpu Libanas lietuviui pasirodė labiau atviras atvykėliams.
Beirute – dyzelino tvaikas
Liepos 4-ąją M.Civilka su žmona leidosi į kelionę lėktuvu iš Minsko. Nusileidus Beirute, atvykėlių nosis ėmė riesti dyzelino tvaikas.
„Masiškai buvo gabenama karinė technika. Visur – daugybė kareivių. Nors gerai žinojome, kad Libanas yra ne kartą kariavęs, tokios aplinkos nesitikėjome”, – prisipažino teisininkas.
Beirute lietuviai išvydo apšaudytus namus, susprogdintus geležinkelio bėgius, bokštus.
Televizijos vaizdai nesudomino
Pabuvę porą dienų Libane vilniečiai patraukė į Siriją. Į kelionių agentūras jie nesikreipė. Apie pirmuosius sprogdinimus Beirute jų niekas neinformavo.
„Viešbutyje Sirijoje žiūrėjome „Al Jazeera” televiziją, ten rodė sprogdinimus, nuolaužas. Tačiau aš pamaniau, kad tai vaizdai – iš Palestinos”, – teigė M.Civilka.
Sunerimti privertė artimųjų iš Lietuvos pasiųsta žinutė apie kritinę padėtį Libane.
„Tuo metu gulėjome paplūdimyje. Iš pradžių pamanėme, jog tai – nieko baisaus. Gal netgi būtume grįžę į Libaną. Tačiau dar kartą pamatyti vaizdai per televizorių mus privertė ieškoti kitų kelių į Europą”, – pasakojo teisininkas.
Išvadino ekstremalais
Didžiausi keliautojų vargai prasidėjo tuomet, kai jie ėmė ieškoti galimybių nutraukti atostogas ir sugrįžti namo. Pirmas svarstytas variantas – pasiekti Turkiją.
„Kai paskambinome į Lietuvos ambasadą Turkijos sostinėje Ankaroje, darbuotojai patys nežinojo, ar mums reikia vizos. Mus pavadino ekstremalais, klausinėjo, ko nukakome į tas šalis, ką ten veikiame”, – pasakojo advokatas.
Tik susisiekus su Turkijos ambasada Vilniuje, paaiškėjo, kad vizų vis dėlto reikia. Jų reikėtų ilgai laukti.
Turistai miegojo ant grindų
Lietuvių porai beliko tikėtis pasiekti Europą tiesiai iš Sirijos.
Tačiau į šios šalies oro uostus iš Libano jau plūdo minios bėgančių turistų. Labiausiai buvo perkrauta sostinė Damaskas.
„Mačiau, kaip išsigandę europiečiai miega ant viešbučių grindų, nes buvo neįmanoma surasti laisvų vietų. Visi tikėjosi gauti bilietų skrydžiui į bet kurį Europos miestą”, – prisiminė M.Civilka.
Įprastas gyvenimas Sirijoje per vieną dieną visiškai pasikeitė. Liepos 12-osios vakare niekas nesiklausė muzikos, niekas garsiai nešūkčiojo – visi įniko į televizorius, laikraščius.
Vilniečiai nutarė keliauti į kitą Sirijos miestą Alepą. Liepos 14 dieną jiems pavyko sėkmingai pasiekti Austriją, o vėliau – ir Lietuvą.
Bandoma padėti ištrūkti
Dauguma Libane atsidūrusių lietuvių, kurie nori iš ten ištrūkti, yra moterys, ištekėjusios už šios šalies piliečių, jų vaikai. Vieni jų ten gyvena, kiti atvyko vasarą pasisvečiuoti ar atostogauti.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija palaiko ryšį su kitų Europos Sąjungos valstybių atstovybėmis Libane, kurios rengiasi evakuoti savo valstybių piliečius.
Šių valstybių atstovybėms yra perduota informacija apie Libane esančius Lietuvos piliečius ir prašoma suteikti jiems pagalbą.
Paskirtasis premjeras, laikinasis krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas vakar net svarstė, kad kraštutiniu atveju į karinį konfliktą su Izraeliu įsivėlusiame Libane esančius lietuvius imtųsi gelbėti Lietuvos kariuomenė.