Kodėl vieni iš pavydo griebiasi peilio, o kiti puola skandintis? Kas labiau kenčia: pavyduolis ar jo auka? Kas stipresnis: aistra ar blaivus protas? Kokie jūsų santykiai su pavydu: maloniai kutena, tarsi šaltukas perbėga nugara, neapykanta degina akis?
Pavydas lyg šešėlis, jis gimsta kartu su žmogumi, kai jam nukerpama virkštelė. Paaiškėja, kad motina, iki šiolei užpildžiusi visą pasaulį, nėra susijusi vien su jumis: ji drįsta nusisukti ir žiūrėti į kitus žmones, tuo tarpu jūs be jos nepajėgiate gyventi…
Visos kitos pavydo apraiškos gyvenime – tik pirmojo smūgio atbalsis. Rūstus vaikiškas gyvenimas negailestingai bando mūsų tvirtumą: kiekvienas, vaiko nuomone, visiškai nepagrįstai nutrauktas maitinimas, tėvo pretenzijos į vietą šalia motinos ir jos rūpestį, atjunkymas nuo krūties, jaunesnių brolių ir seserų atsiradimas – siaubas! Deja, tik taip grūdinasi plienas.
Juk būtent pavydas skatina tapti savarankiškiems, ugdo stiprią asmenybę – ir ne vien vaikystėje!
Pavydas pasireiškia skirtingai, tai priklauso nuo vaiko patirties. Tačiau jis gali sunaikinti santykius. Atsakykite į dešimt klausimų, susumuokite taškus ir pabandykite pažvelgti į savo pasąmonės gelmes.
1. Kuris iš išvardintų daiktų jums simbolizuoja normalų gyvenimą?
* Atverstas laikraštis – 1
* Lempa lovos galvūgalyje – 2
* Popieriaus krepšys – 3
* Krokų puokštė – 4
2. Pamiršti praeitį – tai:
* neįmanoma – 4
* klaida – 3
* normalu – 1
3. Kuris sakinys jums labiausiai patinka?
* Protas meluoja dažniau nei kūnas – 3
* Pavydas – nepagarba mylimam žmogui – 1
* Pavyde slypi daugiau savininkiškumo nei meilės – 2
* Jeigu vyras myli dienos šviesoje, šviečiant mėnuliui jis aistringai dievina – 4
4. 7 valanda, skamba žadintuvas. Jūs pašokate, o pirmieji žodžiai:
* „Kur tu?” – 3
* „Su kuo šiandien susitinki?” – 4
* „Greičiau kelkis! Šiandien laukia daugybė įdomių darbų!” – 1
* „O, dar penkias minutes… Švelnumo metas…” – 2
5. Kurią iš šių frazių dažniausiai sako jūsų partneris?
* „Jeigu aš taip pasakiau, vadinasi, taip ir yra!” – 3
* „Pasakyk, kad mane myli…” – 2
* „Liaukis, tavo pernelyg laki vaizduotė!” – 4
* „Palauk manęs! Aš jau vykstu!” – 1
6. Tarkime, jūsų mylimąjį kankina pavydas. Kam esate pasirengusi, kad įrodytumėte savo nekaltumą ir atsidavimą?
* Tuoj pat kur nors dviese išvažiuoti – 2
* Visada ir visur būti kartu su juo – 4
* Pagimdyti jam kūdikį – 3
* Tiesiog atvirai pasišnekėti – 1
7. Pavydas jums reiškia:
* tikrą meilės apraišką – 4
* jūsų gerovės apsaugą – 2
* norą būti vienintele, kur jam suteikia laimės – 3
* abejojimą savimi – 1
8. Sužinojote, kad jis jus apgaudinėja (žinoma, neduok Dieve!). Į ką jaučiatės esanti panaši?
* Į visiškai kitą, naują moterį – 1
* Į Emą Bovari – 2
* Į Eifelio bokštą, vienišą mirkstantį lietuje – 3
* Apskritai į nieką nepanaši! – 4
9. Kaip jūs pasielgtumėte su jo meiluže, jeigu apie ją sužinotumėte?
* Priverstumėte arti 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę – 2
* Susitiktumėte su ja – 3
* Gyvą sudraskytumėte į gabalus – 4
* Pasiųstumėte kuo toliau – 1
10. Tarkime, jums pasiūlė pasiklausyti mylimojo tarnybinio telefono. Kodėl taip darytumėte? Jus labiausiai domina:
* kas vyksta jo darbe – 3
* apie ką jis kalbasi su mama – 2
* kam jis leidžia pinigus – 1
* gal jis man neištikimas? – 4
Stingdantis pavydas (10-15)
Pavydas tikrai ne man! Žeminantis, apgailėtinas jausmas. Kaip galima pretenduoti į tai, kas tau nepriklauso, į kitą asmenybę! Pavydas visiškai nenaudingas: jeigu jis ką nors sau nusižiūrėjo, kokia prasmė tęsti santykius, įrodinėti, kad nesate kupranugaris… Nepatinka – nevalgyk! Jeigu jis man neištikimas, vadinasi, nebėra tas, kurį mylėjau ir galėčiau mylėti.
Vis dėlto… labai apmaudu: jis įsimylėjęs ir laimingas, gyvena savą įdomų gyvenimą, o aš – už borto… Žinoma, aš visada plaukiu – bent jau pati taip maniau. Ir jį verčiau tuo tikėti. Jis net nesuvokia, kaip čia, „plaukiojant”, šlapia ir šalta, lediniame vandenyje nėra saulės…
Psichoanalitikai – nepavargstantys niūrių, slidžių pasąmonės tunelių tyrinėtojai – pasakytų: manote, kad jūs nepavydi, nes esate kilni ir didžiadvasė? Kurgi ne! Tylus, nepastebimas pavydas – didelės, įsisenėjusios ir užmirštos traumos rezultatas. Vaikystėje jus kažkas nuskriaudė, sutrypė teisėtą vaikišką pavydą. O dabar akivaizdžiu šio jausmo nebuvimu stengiatės apsiginti nuo panašių gyvenimo smūgių, partneriui parodyti beribį, abejingumą primenantį pasitikėjimą, o sau – savo nepriklausomybę. Iš tikrųjų jūs bijote abejonių dėl bendros ateities, negalite net pagalvoti, kad pomidorai nuvysta, meilė praeina, žmonės išsiskiria, ir lieka tik skausmas bei vienatvė… Tačiau jūsų gynimasis – tik akių užmerkimas. Tai nepatikima. Ar žinote, ko jums trūksta? Atvirumo! Nebijokite kalbėti apie savo abejones, pakitusius jausmus… Be to, jūsų „nepavydumas” partneriui primena abejingumą, aistros, moteriškumo stygių. O tai amžių išbandytas būdas greitai užšaldyti abipusius jausmus (suprantama, jeigu partneris ir pats neapsimeta ledkalniu).
Rusenantis pavydas (16-24)
Iš pažiūros viskas ramu, o viduje – baimė, įtūžis ir liūdesys. Tačiau prieš parodydama savo požiūrį jūs turite įsitikinti, kad įtarimai teisingi. Pastaruoju metu jis tapo išsiblaškęs, mažiau skiria dėmesio (tai jau įkaltis), ar tik ne… Reikėtų atsargiai apriboti jo laisvę, nėra ko be manęs vaikščioti į renginius ir dairytis į… Nejaugi tikrai nebemyli? Tai apmaudu, netgi labai, tačiau galima gyventi. Kol kas apsieisime be scenų, kad tik viskas atrodytų gerai, kaip anksčiau. Galiausiai nesugautas – ne vagis!
Žmogiškųjų aistrų žinovai užtikrintų: šis rusenantis pavydas gali užsiliepsnoti subjurus nuotaikai, jį išpučia jūsų nepasitenkinimas. Pavyzdžiui, baigėte savo darbus ir esate pasirengusi atsiduoti jam. O jis drįsta būti užimtas! Ir ne pirmą kartą, pastaruoju metu jis jūsų tiesiog nepastebi. Kodėl jis mane taip kankina? Kas jį iš manęs pagrobė?! Rusenantis pavydas gali įsiliepsnoti ir nuo jūsų pačios (nerealizuoto) susidomėjimo priešingos lyties būtybe. O kas čia keista? Viskas kuo aiškiausia: jūs reikalaujate dėkingumo už savo išmintį ir ištikimybę, o jis nieko nepastebi. Net neįsivaizduoja, ką jūs dėl jo paaukojote, nors pats galbūt sau leidžia viską. Ant nekalto partnerio galvos pavojingomis žiežirbomis ir dusinančiais šio pavydo pelenais pasipila jūsų nevisavertiškumo kompleksai (dėl išvaizdos, socialinės padėties, seksualinių galimybių). Draugiškas patarimas: kad pati nekentėtumėte dėl pavydo ir nekankintumėte partnerio – geriau išspręskite savo vidines problemas. Tai efektyviau, negu slapta ant jo švarko ieškoti svetimų plaukų.
Deginantis pavydas (25-35)
O tas sprogstantis aistros, liūdesio ir pykčio mišinys, ugningos meilės produktas. Mintis, kad šiame pasaulyje viskas praeina, jūsų santykiai gali pasikeisti, – tiesiog siaubinga. Nepavydėti jums – vadinasi, nemylėti. Sulaukti partnerio pavydo – tokia pat palaima, kaip kartu patirtas orgazmas. Pavydas, tie saldūs nuodai, kurie kursto jausmus ir geismą. Ekstazės apimta, jūs vienodai pavydite jo ateičiai ir praeičiai. Tik nepersistenkite! Jeigu jūsų įtarimai be pagrindo, priekaištaudama pati galite paskatinti jį neištikimybei. Meilę įrodo ne tik aistra, ne tik pavydas. Jam gali nepatikti šis žaidimas. Dėl savo pavydo labiausiai nukentėsite jūs pati.
Jeigu išsiaiškinote, kuri būtybė potencialiai gali kelti grėsmę jūsų laimei, – neverta į ją žiūrėti kreivai ir smarkiai apriboti savo vyro laisvę. Geriau tapti artimesnėms, surasti bendrų reikalų. Tegul jis dar kartą įvertina jūsų skonių ir interesų bendrumą. Jeigu pavydas turi pagrindą, deja, jis suteiks fizinio skausmo. Taigi, draugužės, gyvenkite įdomų, įvairiapusį gyvenimą, o vyras ir santykiai su juo – ne vienintelis jūsų dėmesio, minčių ir laiko vertas objektas.
Gniuždantis pavydas (36-40)
Šiuo atveju protas ilsisi. Tokiam pavydui nereikia jokių įtarimų, jis nuolat alsuoja karščiu. Vos tik sugenda nuotaika (pradėjo lyti, užmynė ant kojos, spaudžia bateliai) – savaime, iš įpročio prasideda vulkano išsiveržimas. Samprotavimai, aptarimai, priesaikos, meilės prisipažinimai neturi reikšmės. Jis visas privalo būti jūsų žinioje. Taip nesunku tapti ir paranoike.
Iš kur atsiranda tokių pavojingų įpročių? Suprantama, iš vaikystės: pavyzdžiui, jeigu žmogus užaugo springdamas nuo motiniškos meilės ir rūpesčio. Šiuo atveju jam nuolat reikia įrodymų ir patvirtinimų, kad myli tik jį. Kitas kraštutinumas – vaiką žemino, nuolat su kuo nors lygino, kitus laikė pavyzdžiu – žodžiu, išduodavo. Todėl visą gyvenimą žmogų lydės ir jam vaidensis nepakenčiamas „idealo” šešėlis. Neadekvati audringa reakcija į tariamas ir realias varžoves – bandymas pasprukti nuo tos tolimos išdavystės ir apsiginti nuo galimų pasikartojimų.
Tokia pavydo forma (ji tampa tarsi egzistavimo būdu) gali tiesiog būti libido „variklis”. Kad ir kaip atrodytų paradoksalu, nuolatinis, kankinantis pavydas kartu gali rodyti nesąmoningą norą išsivaduoti nuo partnerio ir užmegzti naujus santykius, kurių neapsunkintų kaltės jausmas, arba net pakeisti seksualinę orientaciją.
Taigi, kol santykiai dar visiškai nesudegė, vertėtų išsiaiškinti tikruosius savo norus, nusiraminti ir taip palengvinti savo artimo gyvenimą.
Psichologinis kompresas pavyduolei
* Nepilkite alyvos į ugnį. Tai yra prisiverskite neieškoti įkalčių, netikrinkite jo kišenių ir rašomojo stalo: pavyduolei įrodymu tampa viskas.
* Prisiminkite jūsų susitikimų pradžią, atgaivinkite savyje tą nuostabų, nuoširdų, netemdomą pasitikėjimo jausmą, jus vienijusią šilumą.
* Nebijokite susitikti su varžove, jeigu ji yra. Vaizduotė visada piešia blogiausius dalykus: ideali išvaizda, nepriekaištinga eisena, užburiantis balsas ir manieros. Tikrovė kur kas proziškesnė. Aptikusios savo kančių šaltinio trūkumų, tikriausiai mažiau pavydėsite.
* Užsiimkite kūryba – būtent dėl pavydo pasaulį išvydo daugybė romanų, pasakojimų, pjesių, paveikslų. Nesirūpinkite pripažinimu visuomenėje, tai nesvarbu!
* Svarbiausia – gyvenkite turiningą gyvenimą. Ir nepamirškite, kad pavydas – normalus dalykas, tik jis neturi jūsų užgožti.