Jau antrą kartą šiais metais apvogta 73 metų Anelė Puskunigienė, gyvenanti Šventragio kaime (Marijampolės savivaldybė), nebežada atleisti vagišiui.
Pavasarį moteris prarado 3 tūkstančius litų, o užvakar – 11 tūkstančių JAV dolerių (apie 30 tūkstančių litų).
Gegužės mėnesį ligota pensininkė nutylėjo, kad jos santaupas pasisavino kartu gyvenantis, niekur nedirbantis, savo šeimos nesukūręs bei nuolat girtaujantis 39 metų sūnus Linas.
Tačiau užvakar motinos kantrybė trūko. Apie dingusius dolerius ji pranešė policijai.
Vienintelis ir pagrindinis įtariamasis buvo uždarytas į areštinę.
L.Puskunigis buvo girtutėlis, kai jį sulaikė pareigūnai.
Sūnus grasino padegimu
Senutė pasakojo, kad 3 tūkstančius litų ji buvo sukišusi į stiklainį ir pakasusi ties tvarto kampu.
Be alkoholio netveriantis jos vienturtis sūnus aptiko slaptavietę ir pinigus pragėrė.
A.Puskunigienė verkdama pasakojo, kad jos labai sunkiai gimdytas vienturtis su ja dažnai elgėsi agresyviai.
Reikalaudamas pinigų vyriškis išdrįsdavo motiną pulti kumščiais, grasindavo padegsiąs namus.
Senutė guodėsi, jog girto sūnaus grasinimai jai atrodė labai realūs, todėl nusprendė pinigų namo viduje nelaikyti.
Esą jei supleškės pastogė, nors pinigai liks.
Dolerius užkasė braškėse
Po žeme šį pavasarį atsidūrė ir A.Puskunigienės vyro gauti doleriai. Juos senukui atsiuntė užsienyje gyvenanti giminaitė.
Iš pradžių 11 tūkstančių dolerių buvo saugomi banke.
Tačiau pensininkės sutuoktinis pavasarį stipriai pasiligojo. Senukas prieš pat mirtį iš banko pasiėmė santaupas ir atidavė žmonai.
A.Puskunigienė dolerius sukišo į stiklainį ir užkasė braškėse.
Pensininkė buvo įsitikinusi, kad nevykėlis jos sūnus nenutuokia apie slaptavietę.
Karštis sujaukė ketinimus
Tačiau užvakar našlę ištiko šokas ir apėmė neviltis.
Senutė vaikštinėjo po braškyną ir atsitiktinai pamatė, kad šiferio atplaišos, kurios žymėjo slaptavietę, tyso kiek kitaip, nei ji buvo palikusi.
A.Puskunigienė puolė rausti žemę. Nei stiklainio, nei pinigų ji nerado.
Pensininkė šaukėsi policijos pagalbos. Pareigūnai irgi pakasinėjo žemę, tačiau stiklainio su pinigais neatsirado.
Sukti galvos, kas įžūliai apiplėšė ligotą našlę, niekam neteko. Kaime sklandė gandai, jog bedarbis L.Puskunigis švaistosi pinigais.
Senutę pasiekė kalbos, esą jos vienturtis pagrobtus pinigus laiko pas pažįstamą moterį ir kasdien vis jų pasiima, perka maisto bei alkoholio.
A.Puskunigienė guodėsi, kad per pragaištingus karščius dėl prastos sveikatos ji nepajėgė važiuoti į Marijampolę.
Senutė sakė, kad laukė vėsesnių dienų ir būtų iš karto nuvežusi vyro paveldėtus dolerius į banką.