Lietuvybės puoselėjimo užsienyje funkciją planuojama patikėti lietuvių bendruomenėms. Tai būtų efektyviausias, pigiausias ir racionaliausias būdas padėti migrantams iš Lietuvos išsaugoti ryšius su gimtine. Prie tokios išvados priėjo birželio pabaigoje posėdžiavusi Lietuvos Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisija.
Šįkart pagrindinis jos nagrinėtas klausimas – emigracija. Komisijos pirmininkas iš JAV pusės Vytas Maciūnas pažymėjo, kad labai naudingos informacijos gauta iš komisijos posėdžiuose dalyvauti pakviestų JAV gyvenančių lietuvių – verslininkų, žurnalistų, studentų. Jų pasakojimai atskleidė didžiausius skaudulius, įsisenėjusias problemas.
Netgi užvirė diskusijos, kas labiau myli Lietuvą: ar tie, kurie gyvena joje, ar esantys toli. Pasak komisijos pirmininkės iš Lietuvos pusės, Seimo narės Laimos Mogenienės, Lietuva yra viena, tik skirtingose vietose. Jos įsitikinimu, visai be reikalo Lietuvoje sprendžiant su migracija susijusias problemas vengiama bendradarbiauti su išeivijos atstovais. O juk kas geriau, jei ne jie, žino, kokios pagalbos, informacijos labiausiai trūksta migrantams.
Šiuo metu kaip tik kuriamas didžiulės apimties dokumentas –
strateginis planas, kaip pažaboti migraciją, paskatinti lietuvius, išvykusius gyventi ir dirbti į kitas šalis, sugrįžti, palaikyti su jais ryšį. Prie šio plano pluša daugybė valdininkų, tačiau kyla abejonių, ar jis duos apčiuopiamos naudos.
„Įvairiose užsienio šalyse veikia daug lietuvių bendruomenių, jos veikia jau per 50 metų, turi stiprias struktūras, tačiau iki šiol nebuvo įtrauktos į šį darbą. Lietuvoje šioje srityje dirba daug institucijų, tačiau jų veikla nepakankamai koordinuojama”, – svarsto L.Mogenienė. Iš viso lietuvių bendruomenės veikia net 33 užsienio šalyse. Be to, dar turime jas vienijančią Pasaulio lietuvių bendruomenę.
Bendru komisijos narių, tiek atstovaujančių Lietuvai, tiek išeivių pusei, sutarimu, gavusios finansinę paramą lietuvių bendruomenės galėtų koordinuoti lietuvybės išsaugojimo, ryšių su Lietuva palaikymo veiklą. Tai ypač svarbu naujai atvykstantiems migrantams iš Lietuvos: jie neišsibarstytų, išlaikytų tautinį identitetą. Šiai idėjai pritarė ir komisijos posėdžiuose apsilankęs tuo metu JAV viešėjęs Prezidentas Valdas Adamkus. Jis pažadėjo asmeniškai kuruoti šį klausimą.
Pasak komisijos pirmininkės, jau dabar bendruomenės įvairiose šalyse šioje srityje yra nemažai nuveikusios, o sulaukusios finansinio palaikymo galėtų padaryti dar daugiau. JAV lietuvių bendruomenė turi senas tradicijas, kitose šalyse, kuriose pastaraisiais metais lietuvių migrantų srautai ypač išaugo: Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje – jos dar tik formuojasi. Joms būtų aktualus patyrimas, palaikymas.
„Lietuvių bendruomenės visose šalyse turėtų susijungti į vientisą tinklą, turėti vieningą informacinę sistemą”, – įsitikinusi L.Mogenienė. Jai tenka nemažai bendrauti su dirbti ir gyventi į kitas šalis išvykusiais lietuviais. Dalis jų, nors ten ir sekasi gerai, turi aiškų tikslą po kelių ar keliolikos metų sugrįžti į tėvynę. Tai padaryti planuoja užsidirbę pinigų, įvykdę finansinius įsipareigojimus, prisiimtus svetur.
Tačiau nemažai migrantų iš Lietuvos yra viskuo nusivylę, jiems viskas, kas asocijuojasi su gimtine, kelia neigiamas emocijas. Jie yra gana tvirtai apsisprendę čia niekuomet nesugrįžti. L.Mogenienės įsitikinimu, tikėtina, kad kai kurie iš jų pasikeitus aplinkybėms, pagerėjus pragyvenimui vis dėlto susikrautų lagaminus ir pirktų lėktuvo bilietą į Lietuvą.
Bręsta dar vienas sumanymas, kaip pagelbėti migrantams neprarasti ryšio su gimtąja šalimi. Seimo Užsienio reikalų komitete rimtai svarstoma galimybė nacionalinės televizijos programas transliuoti JAV ir kituose kraštuose, kur gyvena daug išeivių iš Lietuvos. Tai padėtų jiems susidaryti objektyvų vaizdą, kas čia vyksta, kaip keičiasi gyvenimas, neatitolti nuo gimtinės.