Po galingų, visą Senąjį žemyną apėmusių debatų Prancūzijos tauta pasakė „ne” Europos Sąjungos Konstitucijai, kurią Lietuva tarsi demokratijos mokinukė strimgalviais patvirtino pirmoji.
Vertindami vienos iš motininių Sąjungos valstybių apsisprendimą ar savotišką Prancūzijos revoliuciją XXI amžiuje, „Vakarų ekspresui” mūsų politikai teigė esantys nuliūdę, tačiau pavojaus varpais skambinti nelinkę.
Gili politinė krizė Europoje esą gali atsirasti tik tuomet, jei Konstitucijos neratifikuos mažiausiai šešios Bendrijos valstybės.
Priežastys – įvairios
Europos Sąjungos (ES) Konstitucija – pamatinis visų 25 Bendrijos narių dokumentas, kuris užtikrintų skaidresnį ir efektyvesnį organizacijos funkcionavimą po praėjusiais metais įvykusios jos plėtros ir supaprastintų sprendimų priėmimo procedūras.
Tačiau naujasis dokumentas, kurį jau ratifikavo devynios valstybės, taip pat apibrėžia ir liberalesnį požiūrį į naujų narių priėmimą, atveria daugiau galimybių įsilieti į stipriausią Europoje ekonominį bloką.
Kai kuriose senosiose ES valstybėse, o pirmiausiai – Prancūzijoje, tokios nuostatos yra vertinamos nevienareikšmiai, mat prancūzai itin brangina savo socialinį identitetą, dauguma jų griežtai pasisako prieš ES derybas dėl narystės su Turkija.
Situacija aštrina ir tai, kad šioje konjako ir gero vyno šalyje žmonės yra nepatenkinti dabartinės Vyriausybės veikla, padidėjusiu nedarbu ir mano, jog tokie veiksniai galėjo atsirasti dėl to, kad Prancūzija yra viena pagrindinių finansinių donorių naujosioms, skurdesnėms ES valstybėms.
Tokius motyvus „Vakarų ekspresui” išdėstė kai kurie europarlamentarai lietuviai, Seimo nariai.
Prancūzija sekmadienį ryškia balsų persvara balsavo prieš ES Konstitucijos ratifikavimą. Preliminariais duomenimis, už dokumentą balsavo maždaug 44 proc. prancūzų, prieš – 56 proc.
Pasak kai kurių politikų, vienos šalies „ne” ES Konstitucijai šį dokumentą paverčia negyvu gimusiu kūdikiu.
Šokas – reikalingas
Liūdna diena Europai – taip referendumo rezultatus apibūdino šalies vadovas Valdas Adamkus.
Tačiau Lietuvos diplomatijos vadovui, užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui atrodė kitaip: „Manyčiau, kad toks krestelėjimas ar politinė krizė, jei norite, visai reikalinga. Nedramatizuočiau, apokalipsės neskelbčiau, tačiau situacija labai rimta, verta pamąstyti ir pakalbėti, kas bus toliau. Tai lies visas Europos Sąjungos valstybes”, – vakar sakė jis.
Po Prancūzijos nusigręžimo nuo Europos Konstitucijos mūsų valstybės politikai prapliupo komentarais, kurie buvo ir pragmatiški, ir liūdni, ir ironiški.
Pasak buvusio vyriausiojo euroderybininko Petro Auštrevičiaus, itin skaudžios pasekmės naujosioms valstybėms narėms, kurios siekia kuo greičiau sustiprėti ekonomiškai, būtų jaučiamos tuomet, jei ES Konstitucija apskritai būtų nepatvirtinta.
„Jei bent šešios valstybės sako „ne” – dokumentas nebus priimtas. Tačiau aš tuo mažai tikiu, nes iki galutinio ratifikavimo, dokumento įsigaliojimo dar liko 1,5 metų. Žinote, JAV komentatoriai Prancūzijos demaršą įvardijo kaip aštrią ironiją”, – turėdamas omenyje tai, kad Europos Konstitucijos autorius yra buvęs Prancūzijos prezidentas Valeri Žiskaras Destenas, „Vakarų ekspresui” sakė P. Auštrevičius.
Gera proga įkąsti
Žinant tai, kad Europos Konstituciją privalo priimti mažiausiai 80 proc. visų valstybių narių, šiam dokumentui iškyla grėsmė Olandijos, Danijos, Anglijos ir kitų valstybių atžvilgiu.
Mat šios senosios bloko narės taip pat yra prieš globalizaciją ir gali išmesti Konstituciją į politinį pakampį.
Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso, gali įvykti ir priešingai: „Visi žinome, kad Anglija ir Prancūzija yra senos politinės priešininkės kovoje dėl įtakos. Tad anglai gali sureaguoti priešingai – įkąsti kaimynams ir pritarti Konstitucijai. Taip pat ir olandai arba danai”, – mūsų dienraščiui sakė parlamentaras.
Beje, tiek jis, tiek „Vakarų ekspreso” kalbinti kai kurie europarlamentarai, kiti politikai kone vieningai pritarė, jog ES Konstitucija prancūzų atmesta ne dėl jos pačios, o dėl nepasitenkinimo dabartine Prancūzijos Vyriausybe.
„Aišku viena – prancūzams nebuvo gerai išaiškinta Europos plėtra ir jos perspektyvos. Konstitucijos neratifikavimas gali būti vertinama kaip Prancūzijos revoliucija XXI amžiuje”, – svarstė P. Auštrevičius.
Finansams neatsilieps?
Kas bus toliau? Pasak vienų pašnekovų – Europos Konstitucija gali būti perrašyta specialiai Prancūzijai ir bandoma priimti dar kartą.
Aišku tai, kad minėto dokumento ratifikavimas kitose valstybėse-narėse nesustos.
Konstitucijos pionierė Lietuva, kaip ir kitos šalys naujokės, dėl Prancūzijos demaršo neturėtų nukentėti ir finansiškai, mat yra pasirašytos kelios itin svarbios sutartys, kurios galios ir toliau.
„Aš kol kas neįžvelgiu kokių nors blogybių Lietuvai. Šio mėnesio viduryje ES pirmininkaujančiame Liuksemburge vyks 2007-2013 metų ES finansinės perspektyvos aptarimas. Šiam procesui Konstitucijos neratifikavimas neturėtų tiesiogiai atsiliepti”, – „Vakarų ekspresui” sakė europarlamentaras Eugenijus Gentvilas.
Jis pažymėjo, kad neįsigaliojus ES Konstitucijai būtų grįžtama prie 2000-aisiais pasirašytos Nicos sutarties, kuri, E. Gentvilo manymu, yra net palankesnė Lietuvai.
Jo kolega Europos Parlamente Rolandas Pavilionis mūsų dienraščiui sakė manąs, kad po Prancūzijos demaršo sulėtės ES plėtra, tačiau „tas šaltas dušas Europos biurokratams padės suvokti, jog viskas nebūtinai turi vykti taip jau sklandžiai, kaip jie tikėjosi”.
Pamoka Lietuvai
Prancūzijos atvejis dar kartą parodė, kad Lietuvoje demokratiniai procesai tėra mokyklinio lygio, kadangi ES Konstitucija, net nepaskelbus viso jos teksto, mūsų parlamente buvo priimta akimirksniu.
Šis dokumentas nebuvo nei plačiai pristatytas visuomenei, nei surengtas referendumas ar perskaitytas didžiosios dalies pačių už Konstituciją balsavusių praeitos kadencijos parlamentarų ir dar – paskutinėmis kadencijos dienomis.
„O prancūzai labai aktyviai dalyvavo debatuose prieš balsuojant dėl šio dokumento. Diskusijos yra šaunu, nes matome šalį, kuri demokratiškai sprendžia problemas. Tai, kad ginčai dėl referendumo išjudino visą Europą, rodo, kad Prancūzijoje yra gerbiami demokratijos principai, toleruojama nuomonių įvairovė”, – sakė R. Pavilionis.
Jo nuomone, neigiamas atsakymas Europos Konstitucijai yra labai diskutuotinas dalykas kitoms Bendrijos šalims: „Jos gali net negalvoti rengti referendumo, tai būtų beprasmiška, nes vienai šaliai nepatvirtinus Konstitucijos, ji tampa beveik negyvu kūdikiu”, – teigė politikas.
Dar viena galima blogybė – ES gali prarasti vis tvirtėjančią poziciją kitų galingųjų pasaulio valstybių akyse.
„Kai ES tapo ryškiu politiniu vienetu pasaulyje, ji tapo gerbiama kitų valstybių, kurios anksčiau į Sąjungą žiūrėjo kaip į atskirų šalių darinį. O kai Bendrija pateikiama kaip vienetas – žiūrima kitaip”, – svarstė europarlamentaras.
Denisas Nikitenka