Kad atpažintų viena kitą, beždžionės lygina „veido” vaizdą su kažkokiu vidutiniu atvaizdu, saugomu smegenyse, tačiau neatsimena kas ir kaip konkrečiai atrodo. Tokias išvadas paskelbė tyrinėtojų kolektyvas, vadovaujamas Nacionalinio psichinės sveikatos instituto daktaro Davido Leopoldo.
Kaip parodė tyrimai, „veido” fiksavimui atmintyje beždžionės netgi neatsimena išvaizdos detalių, pagal kurias galima būtų kažką atpažinti.
D.Leopoldas teigia, jog pamačiusios naują veidą beždžionės mintimis lygina jį su jau turimu vidutiniu vaizdiniu, atrasdamos skirtumus. Mokslininko nuomone, tai paaiškina, kodėl ne tik beždžionės, bet ir žmonės „veidus” atpažįsta per kelias milisekundes.
Mokslininkai tyrinėjo dviejų beždžionių, kurioms buvo pateikiami kompiuteriu generuoti veidų atvaizdai, įvairių smegenų dalių neuronus.
D.Leopoldas teigia, jog veidų atpažinimo proceso metų aktyvuojasi nervinės ląstelės, atsakingos už smulkių veido bruožų skirtumų aptikimą.
Psichologiniai testai su žmonėmis parodė, jog jie veidus identifikuoja panašios strategijos pagalba. Todėl mokslininkai spėja, jog žmonės ir beždžionės naudoją tokią pačią vizualinio atpažinimo sistemą. Šios hipotezės teisingumas dar turi būti įrodytas tolesnėje darbo eigoje.