Daržovėms kenkia tiek drėgmės trūkumas, tiek ir jos perteklius. Skirtingų daržovių rūšių poreikis dirvožemio drėgmei nėra vienodas.
Daugiausiai drėgmės reikia ridikėliams, salotoms, špinatams, kopūstams, krapams, salierams. Mažiau reiklūs drėgmei yra svogūnai, česnakai, pomidorai ir agurkai (augimo pardžioje), o mažiausiai drėgmės reikia burokėliams, morkoms, žirniams, pupelėms, rabarbarams.
Nepamirškime bendros taisyklės – visoms daržovių rūšims daugiausiai drėgmės reikia jų intensyviausio augimo laikotarpiu. Štai labai svarbu, kad netrūktų drėgmės mezgantiems vaisius ir pradėjusiems derėti agurkams. Tad per sausrą juos reikia laistyti 1-2 kartus per savaitę, išliejant į kv. m dirvos iki 20 litrų vandens. Mat agurkų šaknys vystosi viršutiniame dirvos sluoksnyje, kuris greit išdžiūsta.
Kartais nusiviliame, kad gausiai žydintys agurkai užmezga mažai vaisių. Dažniausia priežastis – agurkai pasėti iš praėjusiais metais augintų sėklų arba buvo per menkai išretinti ir todėl išaugina per daug vyriškų (vaisių nemezgančių) žiedų.
Tokiu atveju reikia nugnybti pagrindinio stiebo viršūnėlę. Tuomet augalas pradės leisti daugiau šoninių ūglių, ant kurių formuosis moteriški žiedai.
Laistymo klaidos
Kartais ir cukinijos turi daug vyriškų žiedų. Taip atsitinka, kai jos auga pavėsyje, prastai prižiūrimos, nereguliariai laistomos ir tręšiamos. Moteriškieji cukinijų žiedai geriau apsidulkins, jei rytais cukinijas nupurkšime medaus tirpalu (stiklinei vandens – šaukštelis medaus) – priviliosime vabzdžius.
Kai pradeda intensyviai augti kopūstų lapai, jiems daugiausiai reikia drėgmės. Taip pat ji reikalinga šios daržovės vegetacijos pabaigoje.
Pomidorams daugiausiai drėgmės reikia, kai jie pradeda masiškai auginti vaisius. Gausiai laistant iki šio momento, pomidorai užaugins daug lapų ir vėlins derėjimą.
Antroje liepos pusėje svogūnai laistomi saikingai, kad augintų ir brandintų ropeles, o ne naujas šaknis. Nepatartina dažnai, bet negausiai laistyti šakniavaisines daržoves, nes tuomet šakniavaisiai nustoja augti į gylį, būna prasto skonio. Kai dirvoje trūksta drėgmės, šakniavaisiai prastai vystosi, sukietėja, sumedėja. Kai drėgmės kiekis dirvoje smarkiai svyruoja, šakniavaisiai sutrūkinėja.
Klysta tie, kurie daržoves laisto dažnai ir negausiai, nes vystosi tik paviršinės šaknys. Kai dirvos paviršius perdžiūsta, jos žūva. Tad nesistenkime visas daržoves palaistyti vieną dieną.
Trąšų stygius deformuoja vaisius
Nepurenkime dirvos prie pradėjusių derėti agurkų – juos tik laistykime taip, kad dirva permirktų iki 20 cm. Agurkus ir pomidorus laistykime saulėje įšilusiu vandeniu. Kai agurkai nustos megzti, kokią savaitę jų visai nelaistykime. Mat, pradžiūvus paviršiniam dirvos sluoksniui, susidaro daugiau užuomazgų. Atvėsus orams, agurkų nelaistykime. Esant 10-12 laipsnių šilumos, agurkai neauga, nemezga, o jei ir mezga, tai vaisiai būna kreivi, sustorėjusiais galais. Beje, vaisių forma kinta ir dėl trąšų stygiaus. Kai dirvoje trūksta azoto, agurkai auga smailiomis viršūnėmis. Tokiu atveju juos reikia papildomai tręšti amonio salietra.
Kai dirvoje trūksta kalio, vaisiai smailėja prie vaisiakočio, o viršuje susidaro bumbulas – agurkai būna panašūs į kriaušę. Tokiu atveju reikia papildomai patręšti kalio sulfatu, kalio druska arba kalio chloridu. Pastaroji trąša netinka šiltnamiuose auginamoms daržovėms.
Nuolat genėkime pomidorų pažastinius ūglius, nuskabykime apatinius lapus, kurie buvo pažeisti purenant dirvą, apkaupiant augalus. Norint gauti didesnį pomidorų derlių, augalus galima formuoti trimis stiebais. Vienas jų (šoninis) leidžiamas augti iš po pirma žiedine keke esančio pirmojo lapo pažasties ūglio, o kitas – iš po tos pačios kekės apatinio antrojo lapo pažasties ūglio.
Augant vaisiams, esant sausroms, pomidorus reikia reguliariai laistyti, nes, perdžiūvus dirvai, o po to gausiai paliejus, trūkinės pomidorų vaisiai. Pomidorus ir agurkus laistykime iki pietų, kad iki vakaro apdžiūtų aplieti lapai. Pradėjus gelsti pomidorų vaisiams, augalus dar kartą nupurkškime 1 proc. bordo skysčiu.
Pomidorai skersvėjo nebijo
Karštomis dienomis intensyviai vėdinkime šiltnamį. Ypač tuomet, kai palaistome augalus ir ant polietileno plėvelės pradeda kauptis vandens kondensatas. Intensyviai vėdinant šiltnamį geriau apsidulkina jame augančių augalų žiedai. Nepamirškime, kad agurkai nepakenčia skersvėjo, pomidorai jo nebijo. Maža to, pomidorų žiedai skersvėjyje geriau apsivaisina. Liepą nešildomuose šiltnamiuose pomidorai pradeda intensyviai derėti, todėl jiems reikia sudaryti optimalias augimo sąlygas.
Derėjimo metu pomidorams palankiausia temperatūra saulėtomis dienomis – 24-26 laipsniai šilumos, apniukusiomis – 20-22 laipsniai, o naktimis – 16-18. Labai svarbu, kad derėjimo metu netrūktų drėgmės ir maisto medžiagų. Dirvos drėgmei nustatyti iškaskime 10 cm gylio duobutę ir, paėmę saują žemių, delne jas suspauskime. Jei atgniaužus delną žemės subyra, vadinasi, trūksta drėgmės. Jei žemių gumulas laikosi, bet sutrupa, lengvai pajudintas, dirvos drėgnumas geras. Jei suspaudus žemės gumulą delne sunkiasi vanduo, vadinasi, drėgmės per daug.
Derėjimo metu pomidorai sunaudoja daug maisto medžiagų, todėl juos reiktų kas 10-14 dienų papildomai patręšti, prieš tai palaisčius dirvą. Tą dieną, kai laistome arba papildomai tręšiame, augalų negenėkime, nes, suaktyvėjus augalų medžiagų apykaitai, žaizdos ilgiau negyja.
Kova su pupiniu amaru
Užsimezgus pupų ankštims, nuskinkime augalų viršūnes, nes jose dažnai veisiasi pupiniai amarai. Jie alina augalus ir tokiu būdu mažina jų derlių. Be to, nuskynus viršūnes, pupos pradeda greičiau bręsti.
Liepą intensyviai auga brokolių žiedynai. Svarbu laiku juos nupjauti, nes šiltu oru jie pradeda greit žydėti ir nebetinka maistui. Brokolių žiedynus pjaukime, kol jų galvutės neišretėjusios. Nupjovus viršūninį žiedyną, lapų pažastyse pradeda augti mažesni žiedynai, kuriems trūksta maisto medžiagų. Tad nuėmę pirmąjį brokolių derlių, dirvą aplink augalus supurenkime, papildomai patręškime, palaistykime.
Daržo pakraštyje pasisėkime daugiamečių ar dvimečių daržovių: rūgštynių, rabarbarų, žieminių svogūnų, petražolių. Dirvą prieš sėją palaistykime – daržovės greičiau sudygs, jas mažiau stelbs piktžolės, bus lengviau ravėti.
Apkaupkime kopūstus, pomidorus – iš apkauptų stiebų išaugs naujos šaknys, augalai paims iš dirvos daugiau maisto medžiagų, geriau augs. Kaupti reiktų po lietaus arba palaisčius, nes, kai dirva sausa, kaupimas dar labiau išgarina drėgmę iš dirvos.
Tinkamai kompostuokime
Šienaukime daržo pakraščius, kol piktžolės nesubrandino sėklų. Nušienautą žolę ir nesubrandinusias sėklų piktžoles kraukime į komposto krūvą, sumaišykime su mėšlu, durpėmis, sausais lapais, pjuvenomis, smulkiai supjaustytomis šakelėmis ir pan. Būtų gerai į komposto krūvą įmaišyti paukščių ir triušių mėšlo, nes ši koncentruota trąša labai praturtins kompostą maisto medžiagomis.
Perkaskime senas komposto krūvas, kad į vidų patektų deguonies, pagerėtų puvimas. Tinkamai tvarkomoje komposto krūvoje organinės medžiagos supūna per pusmetį, o blogai vėdinamoje – tik per 2-3 metus.
Darže ir aplink jį naikinkime greitai plintančias piktžoles, nes kai kuriose veisiasi voratinklinės erkutės, kurios vėliau apninka agurkus ir pupeles. Ant agurkų lapų pastebėję šviesiai gelsvas dėmes, o ant apatinės jų pusės – voratinklį, žinokime, kad augalą apniko voratinklinė erkutė. Tokiu atveju reika nedelsiant purkšti svogūnų lukštų arba česnakų antpilu.