Platelių ežero Šventorkalnio pusiasalyje atkastos XVI amžiaus bažnyčios liekanos, kelios kapų duobės su iš dalies išlikusiais palaikais.
Kelis dešimtmečius Platelių ežero (Plungės raj.) apylinkes bei vandens gelmes tyrinėjantys Klaipėdos universiteto archeologai šiemet atidengė sistemingai išsidėsčiusias akmenų juostas. Vienas ekspedicijos vadovų archeologas Klaidas Perminas sako, kad Šventorkalnio radiniai patvirtino jau turėtas žinias apie šią vietą.
„Dar šį pavasarį iš Vokietijos atvykę specialistai specialiais prietaisais nustatė, kad ant Šventorkalnio po žeme yra taisyklingo stačiakampio anomalija. Šią vasarą nusprendėme tai patikrinti. Atkastos bažnyčios liekanos patvirtino tai, ką jau žinojome iš rašytinių šaltinių ir žmonių pasakojimų: kad ant Šventorkalnio stovėjo bažnyčia”, – sakė archeologas.
Plati akmenų juosta, anot K.Permino, – tai išardyta šventoriaus tvora, o siauresnė – bažnyčios pamatų liekanos:
„Tarp šių dviejų akmens juostų radome kelis kapus, o tai tik patvirtina, kad čia būta bažnyčios, nes žmonės paprastai buvo laidojami šventoriuje”, – sakė K.Perminas.
Atkasta bažnyčia, pasak archeologo, galėjo būti statyta XVI amžiuje ar dar anksčiau. Viename kape rastos penkios monetos, kurias geriau ištyrę archeologai galės pakankamai tiksliai nustatyti ir radinių amžių.
Kapuose aiškiai matomos išlikusios karstų vinys. Dviejuose kapuose rasta kaulų: suaugusio žmogaus kapas šventoriuje ir vaiko kapelis už bažnyčios sienos.
„Už tvoros paprastai laidojami nekrikštai arba savižudžiai, tad šis radinys greičiausiai atskleidžia dar ir kažkieno šeimos dramą”, – spėlioja archeologas.
Asmeninių žmonių daiktų atkasta nedaug. Archeologai sako dar aptikę smeigtuką, šlifuotą gintaro karoliuką ir žalvariniį žiedelį:
„Įsigalint krikščionybei paprotys dėti daiktų į kapą pamažu nyko, tad pasitaiko tik vienas kitas smulkus niekutis. Žinoma, kai kuriuose kapuose dar galima rasti senu papročiu įdėtą peiliuką, darbo įrankį ar pinigų”, – pasakojo K.Perminas.
Iš trijų pusių vandens supamas Šventorkalnio pusiasalis nuo seniausių laikų buvo labai patogus gyventi žmonėms, tačiau aktyviausiai gyvenimas čia virė XVI amžiuje. Ant šios ir šalia esančios Dvaro kalvos buvo išsidėstę svarbiausi objektai – dvaras ir bažnyčia, kurie ir nulėmė kalvų pavadinimus.
Tiesa, laikui bėgant žmonės buvo sukeitę pavadinimus ir kurį laiką Šventorkalniu buvo vadinama Dvaro kalva. Archeologiniai kasinėjimai ir rašytiniai šaltiniai viską sudėliojo į vietas, o šiemet atkastos bažnyčios liekanos su kapavietėmis galutinai sugrąžino Šventorkalniui jo tikrąjį vardą.
Šiandien Platelių miestelyje gyvena apie 1100 nuolatinių gyventojų. Istoriniuose šaltiniuose Plateliai pradedami minėti XIV amžiuje. Miestelis tada buvo įsikūręs Šventorkalnio pusiasalyje, kurį su Platelių ežero Pilies sala, kur buvo Platelių rūmai, pilis, jungė medinis tiltas. Tuo laiku Plateliai buvo vidutinio dydžio Žemaitijos miestas.
XVI amžiuje pro Platelius jau ėjo kelias, kuriuo buvo galima pasiekti Kretingą ir Klaipėdą. 1655–1659 metais miestelis ir dvaras labai smarkiai nukentėjo per gaisrus. Po to jis ėmė kurtis naujoje vietoje, kiek atokiau nuo ežero – ten, kur yra dabar.