Karštomis dienomis reikia gerti daug skysčių, vėsintis šaltu dušu ir vengti fizinio krūvio
Per karščius gydytojai pataria kur kas daugiau dėmesio skirti sveikatai. Ypač atidūs turėtų būti auginantieji mažus vaikus, vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai, sergantys įvairiomis ligomis. Jiems gresia perkaitimas, pasireiškiantis pakilusia kūno temperatūra, pykinimu, galvos skausmu. Reikia vengti ne tik būti saulėkaitoje, bet ir tvankių, uždarų patalpų.
Pravers atsargumas
Trejų metukų Haroldas su aukle į kiemą pažaisti išėjo kaip visuomet – apie 10 valandą ryto. Judrus berniukas nenorėjo būti pavėsyje, nors oro temperatūra jau buvo perkopusi 30 laipsnių karščio. Ir žaidimų aikštelė lyg tyčia – saulėkaitoje. Po kelių valandų sugrįžęs į namus jis buvo vangus, mieguistas. Pakilo temperatūra.
Mama manė, kad sūnus peršalo, tačiau skubiai iškviesta šeimos gydytoja konstatavo, kad vaikas perkaito, patarė jį maudyti po vėsiu dušu, duoti daug gerti. Tai padarius vaiko savijauta pagerėjo.
Taip gali nutikti ir senyviems žmonėms, kuriuos paprastai vargina įvairios lėtinės ligos. Perkaitimas gresia ir kaimo gyventojams ar sodybų bei sodų savininkams, kurie nepaisydami karščių net vidurdienį griebiasi sunkių ūkio darbų – pjauti šieną, ravėti daržus ar kapoti malkas.
Perkaisti gali ir aktyvūs sportininkai, karštą dieną bėgiojantys krosą ir nevengiantys didelio fizinio krūvio. Ilgai ir intensyviai sportuojantys paplūdimyje žmonės gausiai prakaituoja, jų organizmas netenka skysčių, druskų. Tai gali sukelti perkaitimą, traukulius, dehidrataciją.
Medikai įspėja, kad perkaitimas ypač pavojingas sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems pakilusį kraujospūdį – jis gali išprovokuoti insultą ar infarktą, psichikos ligoniams, nes jų būklė dėl to gali paūmėti.
Klaidingai manoma, kad perkaitimas gresia tik ilgai gulint paplūdimyje, kaitinantis ant saulės. Tai gali nutikti ir sėdint uždarytame nekondicionuojamame ir nevėdinamame automobilyje. Todėl kai lauke karšta, jame jokiu būdu negalima palikti užsnūdusio mažylio.
„Mieste dar greičiau perkaistama nei gamtoje, nes nepaisant ilgo buvimo saulėkaitoje žmogus maudosi, atsivėsina vandens telkinyje. Nuo jo dažniausiai net karštą dieną dvelkia vėjelis. Tuo tarpu per karščius visą laiką būnant nevėsinamose, nevėdinamose uždarose patalpose, namuose ar įstaigoje, galime nė nepastebėti, kaip perkaisime”, – aiškina Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja Asta Razmienė.
Pirmoji pagalba
Pasak gydytojos A.Razmienės, perkaisti gali kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus ir sveikatos būklės. Dažniau tai nutinka mažiems vaikams (iki ketverių metų amžiaus) ir senyviems žmonėms, nes vaikų termoreguliacinis mechanizmas dar nebūna susiformavęs, o vyresnio amžiaus žmonių – jau sutrikęs.
Perkaitimas ištinka staiga, kai organizmas nebeįstengia savęs atvėsinti prakaituodamas. Tada kūno temperatūra labai greitai, per 10-15 minučių gali pakilti iki 41 laipsnio ir dar aukščiau. Labai aukšta temperatūra pažeidžia smegenis ir kitus organus. Laiku nesuteikus pagalbos žmogus gali ne tik prarasti sąmonę, bet ir mirti.
Pirmieji perkaitimo požymiai yra ne tik pakilusi kūno temperatūra, bet ir karšta, sausa oda, padažnėjęs ir sustiprėjęs pulsas, stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, traukuliai, mieguistumas, sutrikusi pusiausvyra, nerišli kalba, paraudęs ar labai išbalęs veidas.
Tokiu atveju reikia kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą. O kol ji atvyks, nesėdėti sudėjus rankų: skubiai išnešti nukentėjusįjį iš karštos aplinkos, paguldyti pavėsyje, atsagstyti drabužius, vėdinti ventiliatoriumi ar vėduokle. Kojas galima pakelti aukščiau.
Ant kūno tinka dėti vandenyje sudrėkintą paklodę, rankšluostį, ant stambiųjų kraujagyslių (kaklo, pažastų, kirkšnių srityje) – šaltus kompresus, ledo. Duoti gerti vandens, galima – pasūdyto. Jei prasidėtų traukuliai, skysčių geriau neduoti, prižiūrėti, kad žmogus nesusižeistų.
Prevencija
„Maži vaikai, kurie paprastai būna judrūs, per karščius ištrokšta ir gana noriai daug geria.
Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad net ir pavėsyje jie turėtų dėvėti galvos apdangalus, vilkėti natūralaus pluošto drabužiais, geriau per karščius į lauką juos vesti ankstyvą rytą ir vakare, kuo mažiau būti saulėje”, – sako šeimos gydytoja Jūratė Pauparienė.
Ji pataria stebėti, ar vaikai pakankamai prakaituoja, ar dažnai šlapinasi. Jei prakaitavimas sumažėjo ir jie retai eina į tualetą, tai gali būti pirmieji perkaitimo požymiai. Būdingas ir pykinimas, vėmimas.
Per karščius J.Pauparienei didžiausią nerimą kelia senyvi pacientai: „Šie žmonės paprastai mažai geria net per karščius, nes nėra įpratę, tad greitai gali perkaisti. Kai karšta, jie stengiasi mažiau judėti. Ir sėdi tvankiame bute ar lauke ant suoliuko.
Dėl to iš pradžių jiems užkietėja viduriai, po to dėl skysčių trūkumo gali sutrikti inkstų veikla. Vėliau atsiranda kraujotakos sutrikimų, kurie gali baigtis infarktu ar insultu”.
Ji pataria net esant karštam orui ryte ir vakare, kai vėsiau, nevengti lengvų pasivaikščiojimų gryname ore, nes fizinio aktyvumo stoka ne į naudą kraujotakos sistemai.
Galima eiti ir į didžiuosius prekybos centrus, kitas visuomenines įstaigas, kur oras kondicionuojamas. Dažniau praustis po vėsiu dušu.
Per dieną suaugusiam žmogui reikėtų išgerti ne mažiau kaip 2 litrus skysčių, gerti kas valandą, reguliariai. Tik, pasak A.Razmienės, ne alkoholinių gėrimų, kofeino turinčios arbatos, kavos, kurie iš organizmo tik išstumia dar daugiau skysčių, o geriau paprasto vandens, sulčių, žolelių arbatos. Jei nenorime peršalti, venkime labai šaltų gėrimų.
Perkaisti galima ir neišėjus iš darbo kabineto, todėl jei jis nekondicionuojamas, jame labai karšta ir tvanku, kartkartėmis reikėtų padaryti skersvėjį (tik su saiku, kad po to nereikėtų gydytis radikulito), langus uždengti užuolaidomis. Darbe po dušu palįsti nėra sąlygų, todėl reikėtų bent apsitrinti šaltu vandeniu ar apsišluostyti sudrėkintu rankšluosčiu.