Valstybė apmoka tik už 18 kalbos korekcijos konsultacijų per metus, nors daugeliui ligonių jų reikia gerokai daugiau
Auginančios vaikus, turinčius kalbos defektą, šeimos kiekvieną mėnesį turi išleisti po kelis šimtus litų, jei nori padėti jiems įveikti šią negalią iki mokyklos. Valstybė apmoka tik už 18 kalbos korekcijos konsultacijų per metus, o tai yra lašas jūroje.
Svarbu, kad šias paslaugas mažieji gautų kuo anksčiau ir nepertraukiamai, kitaip gerų rezultatų pasiekti neįmanoma. Tokiems vaikams kils mokymosi, bendravimo, psichologinių problemų. Tačiau valstybė jiems į pagalbą neskuba.
Nepasiturintieji pasmerkti
„Kauno dienos” skaitytojas Vidas G. pas logopedą savo sūnų Augustą nuvedė, kai jam suėjo ketveri. Sveikas ir guvus berniukas vėlai pradėjo kalbėti, kalbėjo mažai, nerišliai, jam sunkiai sekėsi ištarti žodžius ir sudėlioti juos į sakinius. Šeimos gydytoja išrašė siuntimą, ir poliklinikoje jis lankė kalbos korekcijos užsiėmimus.
„Lankėmės pas logopedą tris kartus per savaitę, todėl tie 18 kartų, už kuriuos sumoka valstybė, greitai baigėsi. Sūnaus kalba šiek tiek pagerėjo, tačiau darbas tik pradėtas. Specialistai patarė: jei norime iki pirmosios klasės pasiekti gerų rezultatų, užsiėmimus reikėtų lankyti ir toliau, nelaukiant kitų metų, kol mums vėl priklausys 18 konsultacijų”, – guodėsi vyriškis.
Šeima pasiryžusi nuo rudens vėl atnaujinti kalbos korekcijos užsiėmimus ir už juos mokėti pati. Už vieną kartą privačiai perkant šią paslaugą tenka pakloti 25 litus. Jei per savaitę reikia mažiausiai dviejų užsiėmimų, per mėnesį šeimai tai kainuos per 300 litų. „Iki Naujųjų metų sumokėsime 1,2 tūkst. litų. Tada pavasarį vėl gausime siuntimą nemokamoms paslaugoms. Bet kažin ar jų užteks. Ko gero, ir vėl toliau teks mokėti patiems”, – piktinasi pašnekovas.
Šeima turi patyrimo šioje srityje. Vyresnysis sūnus, dabar jau dvylikametis, taip pat vaikystėje turėjo kalbos sutrikimų, pradėjo vėlai kalbėti. Jis taip pat lankė kalbos korekcijos užsiėmimus, tačiau per trumpai, todėl į mokyklą atėjus jam iš pradžių buvo sunkoka mokytis. Teko ir vėl lankytis pas logopedą. Tėvai pasirengę padaryti viską, kad taip nenutiktų ir jaunėliui.
Dar viena išeitis – leisti tokį vaiką į specialų darželį, kuriame logopedas su vaikais, turinčiais kalbos defektų, dirba kiekvieną dieną. Augustas dėl kitų sveikatos problemų darželio lankyti negali, jį namuose prižiūri auklė. Be to, visame mieste yra tik viena tokia ikimokyklinio ugdymo įstaiga.
Tuo tarpu vaikų, kuriuos vargina ši problema, yra daugybė. Švietimo įstaigų duomenimis, mokyklose skaitymo ir rašymo problemų turi net apie 9 proc. mokinių. Ikimokyklinukų, kurie turi kalbos sutrikimų ir trūkumų, priskaičiuojama iki 36 proc.
Jei jie laiku nesulaukia pagalbos, valstybei tai daug brangiau kainuoja.
Trukdo mokytis ir bendrauti
Lietuvos logopedų asociacijos pirmininkė docentė Regina Ivoškuvienė sako, kad vaikas, kuris turi sunkių kalbos sutrikimų, logopedo teikiamas kalbos korekcijos paslaugas turėtų gauti tol, kol jie įveikiami, tai yra nuo poros metų iki pat mokyklos, o ne kažkokį iš lubų paimtą jų skaičių.
„Jei norime padėti ištaisyti tuos defektus, reikia su vaiku dirbti kiekvieną dieną ir ne vienus metus, ypač jei dėl to kaltas neurologinis sutrikimas, vaikas serga cerebriniu paralyžiumi, nevaldo burnos organų ir pan. Ir kuo anksčiau šį darbą pradėsime, tuo daugiau šansų, kad vaikas galės normaliai mokytis ir bendrauti”, – tikina pašnekovė.
Jos teigimu, kalbos korekcijos paslaugų tikrai nepakanka ne tik vaikams, bet ir kitiems sunkiems ligoniams, kuriems kalba sutrinka po ligos, pavyzdžiui, patirto insulto. Jie logopedo paslaugas gauna tik du kartus per metus po keliolika kartų – kol gydosi ligoninėje ir sanatorijoje. Vėliau už tai tenka mokėti patiems.
„Logopedų asociacija ne kartą ir ne du atakavo Sveikatos apsaugos ministeriją, jau net neprisimenu, į kelis ministrus kreipėmės, tačiau taip niekas ir nepasikeitė. Todėl nepasiturinčių šeimų atžalos, ligoniai, kurie neturi iš ko susimokėti už šias paslaugas patys, yra pasmerkti kentėti dėl kalbos sutrikimų visą likusį gyvenimą. Vaikams tai trukdo mokytis, jie sunkiai išmoksta skaityti ir rašyti, vėliau riboja specialybės pasirinkimą, sunkiau susirasti darbą”, – aiškina R.Ivoškuvienė.
Jos teigimu, ieškoma įvairių išeičių ir net gudraujama. Kai kurie logopedai vietoje 1 valandos užsiėmimą trumpina iki pusvalandžio, taip pavyksta jų skaičių padidinti dvigubai. Dažnai net penki ir daugiau pirmųjų susitikimų su vaiku praeina, kol su juo užsimezga kontaktas. O vos tik darbas įsivažiuoja, tenka jį nutraukti.
Kai kurie sunkiau besiverčiantys tėvai sėdi kartu užsiėmimuose ir stengiasi įgyti įgūdžių, kad vėliau patys galėtų dirbti su vaiku. Tačiau ne specialistui tai labai sunku, šios pastangos nebūna labai efektyvios, vaikai neklauso tėvų.
Kai kuriuose miestuose, tarp jų ir Kaune, taip pat Rytų Lietuvoje pasak asociacijos pirmininkės, trūksta logopedų, nėra kam teikti pagalbos. Prieš kelerius metus kai kuriose įstaigose jie buvo masiškai atleidžiami iš darbo. Nors Šiaulių pedagoginiame universitete jų parengiama nemažai, daugelis šiame regione ir lieka.
Rengiami pakeitimai
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kalbos korekcijos paslaugų pernai suteikta 36,5 tūkst., už 711,6 tūkst. litų. Vienam pacientui apmokama ne daugiau kaip už 20 valandų kalbos korekcijos paslaugų, nuo šių metų gegužės jų bazinė kaina patvirtinta 24,8 lito.
VLK atstovas Kazys Žilėnas paaiškino, kad rengiant kalbos sutrikimų gydymo normas konsultuotasi su specialistais, šiuo atveju su kalbos korekcijos specialistais, logopedais. Jo teigimu, išimtiniais atvejais, suderinus su teritorine ligonių kasa, gydymo kursas gali būti pratęstas.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Andziulis informavo, kad šiuo metu rengiami pakeitimai, susiję su kalbos terapija. Jie turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų. Pasak specialisto, logopedų teikiamas kalbos korekcijos paslaugas, jų apimtį reglamentuos naujas sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl medicininės reabilitacijos specialiųjų reikalavimų.
„Numatyta žymiai padidinti kalbos terapeutų paslaugų apimtis. Nauja ir tai, kad šios paslaugos bus teikiamos ir vaikams, turintiems ne tik neurologinių ar raidos sutrikimų, kaip iki šiol, bet ir sergantiems ausų, nosies ir gerklės profilio ligomis, dėl kurių juos vargina kalbos sutrikimai”, – komentuoja A.Andziulis.
Pirmą kartą šias paslaugas jie galės gauti besigydydami stacionare, kiekvieną darbo dieną, kol ten gulės. Taip pat bus apmokama už ambulatoriškai, poliklinikoje teikiamas logopedo paslaugas, tiek užsiėmimų, kaip ir dabar. Kaip ir iki šiol, jiems priklausys kalbos korekcijos paslaugos ir besigydant specializuotos reabilitacijos įstaigose. Tad teoriškai jų skaičius išaugs iki daugiau kaip 50 per metus, tris kartus.
Kiek paslaugų gaus konkretus ligonis, priklausys nuo jo diagnozės, indikacijų, ligos sunkumo ir pan. Ypač jų skaičius auga tiems, kurie turi didžiausią poreikį – neįgaliems vaikams. „Toks ligonis galės gauti kalbos korekcijos paslaugas tris kartus per metus – besigydydamas ligoninėje, sanatorijoje bei ambulatoriškai”, – tikina ministerijos specialistas.
Pagal kitą ministro įsakymą bus koreguojami kalbos defektai, susiję su vaiko raidos sutrikimais. Numatyta, kad tokie vaikai iki septynerių metų amžiaus taip pat galės gauti daugiau nemokamų šių paslaugų – besigydydami reabilitacijos įstaigoje ir ambulatoriškai, poliklinikoje.