Lietuvą siaubiant gaisrams draudikai nesulaukia daug prašymų atlyginti ugnies padarytą žalą, nes gyventojai mieliau skiria pinigų automobiliui, o ne būstui apdrausti.
Lietuva – ant stichinės sausros slenksčio. Jau daugiau nei savaitė tvyro apie 30 laipsnių karščio, o sinoptikai artimiausiu metu vėsesnių ir drėgnesnių orų nežada. Vien per pastarąsias dienas šalyje kilo daugiau nei 800 gaisrų ir jų grėsmė nuolat didėja.
Tačiau draudimo kompanijų atstovai teigia kol kas negaunantys daug prašymų atlyginti žalą dėl gaisrų. „Lietuvoje turtas paprastai draudžiamas tik tuomet, kai žmogus savo kailiu patiria nelaimę. Lietuviams dar labai trūksta sąmoningumo saugoti savo turtą. Net ir nedaug uždirbantieji gali sau leisti apsidrausti namus, ir tai daryti būtina”, – sakė PZU Lietuva Viešųjų ryšių ir marketingo departamento direktorė Rasa Paulienė.
Pamoka Švėkšnoje
Gegužę šalį sukrėtė nelaimė Švėkšnoje, kai įsiplieskusi ugnis į gatvę išvarė penkių namų gyventojus. Nuostoliai didesni nei pusė milijono litų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šį pusmetį, palyginti su pernykščiu, gaisrų kilo bene triskart daugiau.
Dėl sausros gaisrų tikimybė itin padidėja ir nuo ugnies kenčia ne vien miškai bei pievos. Nuo liepsnojančios žolės visiškai sudegė 108 įvairūs pastatai, dar daugiau jų apdegė. Anot Paulienės, drausdami namus gyventojai patirtų daug mažiau nuostolių dėl stichinių nelaimių bei gaisrų. Ji teigė, jog turto draudimas, nors tai priklauso nuo pasirenkamos sumos, yra pigesnis nei privalomasis civilinis vairuotojų draudimas.
Tačiau turto draudimas yra trečia pagal populiarumą ne gyvybės draudimo rūšis. Jį lenkia privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas ir savanoriškas transporto priemonių draudimas kasko. Šioms dviem rūšims tenka 80 proc. ne gyvybės draudimo rinkos, o turto draudimas sudaro tik 20 proc. visos rinkos.
„Turto draudimas nuo sezoniškumo nepriklauso, padidėjusi gaisrų rizika niekaip nepaveikė šios rūšies draudimo krepšelio. Tačiau nemažai žmonių apdraudžia būstus išvažiuodami atostogauti. Vis dėlto tai lėčiausiai plintanti draudimo rūšis”, – sakė „Lietuvos draudimo” atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta.
„Ergo Lietuva” Rinkodaros skyriaus viršininko Irmanto Šerio teigimu, nepriklausomai nuo orų pokyčių, tiek namų turtą, tiek pastatus norinčiųjų apsidrausti daugėja. „Per 2006 metų pirmą pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, mūsų bendrovė pasirašė apie 17 proc. daugiau namų turto draudimo įmokų ir apie 30 proc. daugiau pastatų draudimo įmokų”, – sakė Šerys. Anot jo, vienas pagrindinių veiksnių, plečiančių pastatų draudimo rinką – bankų reikalavimas apdrausti būstą norint gauti paskolą jam įsigyti, be to, dėl didėjančio žmonių poreikio jaustis saugiai įvykus nelaimei.
Tačiau minėti faktoriai būdingi didesnių miestų gyventojams. Labiau nuo stichinių nelaimių nukenčiantys miestelių ir kaimų žmonės nekreipia dėmesio į tokias būsto apsaugos priemones kaip draudimas.