Vis dar abejojama, kad Šamilis Basajevas buvo nukautas per specialiąją saugumo tarnybos operaciją
Žinia, kad žuvo vienas žinomiausių čečėnų pasipriešinimo vadovų – Šamilis Basajevas, plačiai tebekomentuojama tiek Rusijoje, tiek už jos ribų.
Sukilėlių vadovybė tvirtina, kad jis žuvo atsitiktinai. Dalis Rusijos žiniasklaidos irgi teigia, jog Federalinė saugumo tarnyba (FST) tik pasinaudojo patogia proga, kad pasičiuptų nepelnytus laurus.
Radijo stotis „Svoboda” savo ruožtu priminė, kad Š.Basajevas anksčiau turėjo ryšių su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.
Atsitiktinis sprogimas
Čečėnų kovotojai tvirtina, kad Š.Basajevas žuvo atsitiktinai, o ne per specialiąją operaciją, kaip teigia FST. Pasak kovotojų, žinomas karo vadas žuvo, „kai netyčia sprogo sprogmenų prikrautas sunkvežimis” .
Šios versijos laikosi ir Rusijos leidinio „Ježednevnyj žurnal” interneto versijos apžvalgininkė Julija Latynina. „Pirmadienio rytą, kai valstybinės agentūros išplatino pranešimą, kad Ingušijoje sprogo kažkoks „KAMAZ’as”, apie specialiąją operaciją niekas iš pareigūnų nekalbėjo. Užtat po kelių valandų, kai tapo žinoma, kad žuvo Šamilis Basajevas, FST veikėjams pasidarė nesmagu, kad ordinų jie negaus. Ir jie suskubo prisiimti neužtarnautus nuopelnus”, – savo komentare vakar rašė apžvalgininkė.
FST tikina, kad jos žmonės prie KAMAZ-o pritvirtino miną, kuri buvo valdoma per atstumą. Mina reikiamu momentu buvo susprogdinta.
Tačiau kai kurie ekspertai Vakaruose mano, kad Š.Basajevas negalėjo žūti per neatsargumą, nes jis, kaip diversijų rengėjas, turėjo labai didelę patirtį.
Ryšiais su slaptosiomis tarnybomis
Radijo sotis „Svoboda” vakar priminė mažiau žinomus Š.Basajevo gyvenimo vingius, taip pat prielaidas, kad jis anksčiau kurį laiką buvo susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.
Karui Čečėnijoje daug dėmesio skirianti radijo stotis pateikė buvusio promaskvietiškos vyriausybės nario Ruslano Martagovo žodžius, pasakytus jos korespondentui 2000 metų pavasarį.
„Buvęs FST Čečėnijos skyriaus viršininkas generolas majoras Ruslanas Kadiajevas per susitikimą su rajonų administracijų vadovais pranešė, kad jis 2000 metų balandžio 8 dieną mėgino sučiupti Š.Basajevą, kai jis po sužeidimo buvo gydomas Urus Martano ligoninėje. Į ten buvo skubiai nusiųsta gerai ginkluota grupė, kad suimtų teroristų vadeivą. Tačiau ta grupė nieko negalėjo padaryti, nes ligoninę buvo apsupę omonininkai, kuriems vadovavo armijos žvalgybininkai. Kitą dieną Š.Basajevas iš ligoninės dingo”, – „Svobodos” korespondentui tada pasakojo R.Martagovas.
Gali būti ne itin reikšmingas faktas, kad 1991 metų rugpjūtį Š.Basajevas stojo ginti Rusijos vyriausybės rūmų, pramintų Baltaisiais ir tuo metu buvusiais Rusijos demokratijos bastionu.
Užtat labai mįslingas jo vaidmuo 1992-aisiais, kai su ginklu rankose vieni prieš kitus stojo gruzinai ir abchazai, siekę nepriklausomybės. Separatistams į pagalbą atėjo kaip tik Š.Basajevas kartu su savo batalionu, vėliau padidėjusiu iki pulko.
Už didelius nuopelnus niekieno nepripažintos Abchazijos, kurią tebegloboja Kremlius, prezidentas Vladislavas Ardzimba buvo paskyręs Š.Basajevą gynybos ministro pavaduotoju ir suteikė jam nemažai privilegijų. Jis iki šiol Suchumyje vadinamas Abchazijos didvyriu. Trikampis – Rusijos valdžia, Abchazijos separatistai ir Š.Basajevas – tebeturi itin daug užkulisių.
Pasmerkė netikėlius
Nors ir žuvo jų vadas, čečėnų kovotojai tęs džihadą prieš Rusijos pajėgas, vakar pareiškė sukilėlių judėjimo atstovas.
„Išeinančiuosius pakeis nauja musulmonų, kurie niekada neatsisakys savo džihado ir kurie pažįsta savo priešą, karta. Džihadas tęsiasi”, – sakoma Movladžio Udugovo pareiškime, kuris skelbiamas sukilėlių naudojamoje interneto svetainėje „Kavkazcenter.com”.
Pasitenkinimą, kad nukautas didžiausiu teroristu Rusijoje vadintas Š.Basajevas, išreiškė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Europos Taryba, kuriai priklauso Rusija, taip pat Amerikos prezidentas Džordžas V.Bušas, kai kurie dvasiškiai. M.Udugovas, kuris yra laikomas radikaliu pasipriešinimo atstovu, reagavo atitinkamai.
„ESBO, Europos Taryba, JAV prezidentas, Maskvos-Helsinkio grupė, Rusijos vyriausiasis rabinas, Rusijos Ortodoksų Bažnyčia ir kiti netikėliai reiškė savo džiaugsmą”, – nurodė savo pareiškime buvęs Čečėnijos (Ičkerijos) vyriausybės vicepremjeras, kuris, kaip manoma, slapstosi už Rusijos ribų.
„Taip ir turi būti, nes mes esame priešai”, – pridūrė M.Udugovas, kuris Š.Basajevą vadino didvyriu ir kankiniu.
Kitokia nuomonė
Tuo tarpu nuosaikiu laikomas kitas žinomas čečėnų veikėjas – Achmedas Zakajevas, pasitraukęs į Londoną, kur turi pabėgėlio statusą, interviu Vokietijos laikraščiui „Frankfurter Allgemeine” sakė, kad „Basajevas tik kliudė čečėnų kovai už nepriklausomybę”.
„Rengęs nesibaigiančius išpuolius prieš taikius gyventojus jis diskreditavo čečėnų pasipriešinimo judėjimą”, – teigė A.Zakajevas ir pridūrė: „Tai, kad Basajevas buvo įtrauktas į sukilėlių vyriausybę, tik pakenkė jos reputacijai”.
A.Zakajevas priminė, kad anksčiau nukautas išrinktasis Čečėnijos (Ičkerijos) prezidentas Aslanas Maschadovas „kiek pajėgdamas tramdė Basajevo įsiūtį žudyti visus rusus be atrankos, užuot smogus smūgius okupacinei kariuomenei”.
Problema išlieka
Po Š.Basajevo žūties Čečėnijoje susidariusią situaciją Vokietijos laikraštis „Siudkurier” taip komentuoja: „Š.Basajevą sunaikinus Čečėnijos problema vis dėlto išlieka. Putinas tankų vikšrais sutrypė separatizmą, o kartu su juo ir įtūžį tautos, netekusios bet kokių teisių. Būtent tokioje aplinkoje išaugo Basajevas, iš kovotojo romantiko pavirtęs teroristu. Jo pavyzdys liudija, kokia yra sunkiai jaučiama riba tarp pasipriešinimo ir terorizmo. Basajevas peržengė šią ribą ir už tai sumokėjo savo galva. Jo mirtis atneš naudos ir rusams, ir čečėnams tik tuo atveju, jeigu Kremlius pasinaudos tinkamu momentu ir pagaliau pateiks planą, kaip sureguliuoti padėtį maištingoje Šiaurės Kaukazo respublikoje”.