Marijampolės teismas išteisino Lazdijų pasieniečius

Prokurorams nepavyko įrodyti, jog trys pareigūnai klastojo dokumentus, kad išgelbėtų Renatos Smailytės vairuotojo kailį

Marijampolės apylinkės teismo teisėjas Raimundas Krušinys išteisino tris Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės pareigūnus, kaltintus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu.

2004 metų balandį Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą įtarta, kad perrašinėdami įvairius dokumentus – tarnybų lapus, budėjimų tvarkaraščius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius – laikinai Lazdijų rinktinei vadovavęs vado pavaduotojas Stasys Rudzys, specialiosios paskirties būrio vadas Rolandas Griškonis ir jo pavaduotojas Rimas Vingraitis bandė užmaskuoti buvusio Lazdijų pasienio rinktinės vado Albino Žymančiaus neteisėtus nurodymus savo vairuotojui Arūnui Puniškiui. Visiems trims pasieniečiams buvo pateikti įtarimai dėl tarnybinių dokumentų klastojimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Pareigūnai turėjo duomenų, kad Puniškis darbo metu į Varšuvą ir atgal į Lietuvą turėjo vežti nušalintojo prezidento Rolando Pakso skandalo heroję Renatą Smailytę bei prieštaringai vertinamo Rusijos verslininko Anzorio Kikališvilio draugę Mariną Timofejevą. Bylos duomenimis, perrašant dokumentus siekta sudaryti įspūdį, kad abi moteris į Varšuvą Puniškis vežė ne darbo metu.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra metų pradžioje VSAT pareigūnų baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Lazdijų rajono apylinkės teismui. Tačiau šiam in corpore nusišalinus nuo jos nagrinėjimo, Kauno apygardos teismas ją išnagrinėti pavedė marijampoliečiams.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme į apklausas kviesta nemažai su šia istorija susijusių Valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, turėjo liudyti ir pati Smailytė. Tačiau ji Marijampolės teisme nė karto nepasirodė – visi jai skirti šaukimai atvykti į teismą grįždavo nepasiekę adresato.

Dauguma liudytojų patvirtino faktą, kad Smailytę į Lenkijos sostinę tikrai vežė Puniškis, tačiau tai vyko esą ne tarnybos metu ir gavus reikiamą leidimą išvykti į užsienį. Tą patį tvirtino ir visi trys dokumentų klastojimu įtarti pareigūnai. Taip pat jie kategoriškai neigė klastoję dokumentus.

Proceso dalyviams kaip pareigūnų kaltę įrodantys dokumentai buvo pateikti kaltinamųjų telefono pokalbių garso įrašai. Juose girdėti, kaip pasieniečiai aptaria dokumentų perrašinėjimą. Be to, iš dalies tai patvirtino ir viena liudytoja. Ji teisme aiškino, kad prieš daugiau nei porą metų iš tikrųjų jai teko perrašyti „kažkokius dokumentus”, o kokius – nepamenanti, kaip ir to, kada iš tikrųjų tai vyko.

Baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo Krušinio nuomone, tokių įrodymų nepakanka, kad aukšti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės pareigūnai būtų apkaltinti. Todėl nutarta juos išteisinti nenustačius, kad šie būtų padarę nusikaltimą, kuriuo kaltinti.

Valstybinį kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje palaikiusio Marijampolės prokuratūros prokuroro Vitalijaus Krivičiaus teigimu, kol kas nenuspręsta, ar išteisinamasis nuosprendis bus skundžiamas aukštesnės instancijos teismui. „Kai gausime nuosprendžio motyvacinę dalį, tuomet ir spręsime”, – sakė jis. Kol kas prokurorams žinoma tik konstatuojamoji nuosprendžio dalis.