Biblijos studijos nepaverčia davatkomis

Šeši neįprastos specialybės studentai sutiko pasidalinti mintimis apie savo pasirinkimą.

Jūratė, Juozas, Nida, Ieva, Auksė ir Karolis Klaipėdos universitete studijuoja teologiją. Studentai juokiasi išgirdę, kad dėl studijuojamos specialybės jie visuomenei atrodo keisti ir mistiški.

Jaunieji Biblijos žinovai neslėpė – daugelis jų į šią specialybę įstojo tik todėl, kad nepavyko įstoti kitur. „Tačiau savo būsimąją profesiją iškart pamėgome”, – prisipažino universiteto studentai.

Neįstojo kitur

Evangeliškoji teologija Klaipėdos universitete dėstoma nuo 1994 metų.

Teologijos katedros dėstytojas kunigas Remigijus Šemeklis apie savo studentus sako, jog dauguma į šią specialybę stoja ne pašaukimo ar smalsumo vedami, o todėl jog į kitas specialybes neįstoja ir mano, kad teologiją studijuoti yra labai paprasta.

Trečio kurso teologijos studentė Auksė prisipažino, jog jai nutiko panašiai: „Stojau į teologiją, nes ši specialybė gražiai ir protingai skambėjo, nors iš tiesų net nenutuokiau, apie ką šis mokslas.”

Pirmas kursas Auksei buvo tikra kančia, tačiau po metų mergina pamėgo savo specialybę ir suprato, kad studijuoja įdomų ir perspektyvų dalyką.

Yra perspektyvų

Apie evangeliškosios teologijos perspektyvas drąsiai kalba trečiakursė Jūratė.

Ji studijavo evangeliškąją teologiją Vokietijoje pagal „Socrates” mainų programą.

„Vakaruose vyrauja kitoks požiūris į mokslą – ten žmogų vertina ne pagal diplomą, o pagal jo indivudualias savybes”, – sakė ji.

Mergina mano, jog teologija – labai perspektyvi specialybė: „Baigę evangeliškąją teologiją, galėsime dirbti įvairų socialinį darbą, psichologinės pagalbos sferose.”

Dėstoma ne tik religija

Evangeliškąją teologiją studentams dėsto nedidelis dėstytojų būrelis. Keletas dėstytojų atvyksta iš Vokietijos, JAV.

Studentai džiaugiasi, jog klausydami paskaitų kartu gali patobulinti vokiečių ar anglų kalbos žinias. Be šių kalbų, teologai privalo mokėti senąsias graikų, lotynų bei hebrajų kalbas.

Evangeliškosios teologijos studentai turi labai gerai išmanyti Bibliją: jiems dėstomos paskaitos apie Senąjį bei Naująjį Testamentus, įvairių laikų bažnyčios istoriją.

Be šių dalykų, studentai privalo susipažinti su bažnytine muzika, žydų kultūra, įvairiomis religinės psichologijos šakomis.

„Teologiją studijuoti nėra lengva – tai mokslas, o ne klūpojimas bažnyčioje”, – sako Ieva.

Nori tapti kunigais

Evangeliškąją teologiją studijuojantys Karolis ir Juozas baigę mokslus nori tapti kunigais.

„Nuo paauglystės pradėjau domėtis religijos mokslais ir baigęs vidurinę mokyklą tvirtai žinojau, jog noriu tapti kunigu”, – aiškino ketvirtojo teologijos kurso studentas Juozas.

Karolis tokią specialybę pasirinko daugelio žmogaus egzistencijos ir būties klausimų vedamas: „Mane nuo vaikystės domino, kodėl žmogus gimsta ir miršta. Kadangi esu iš krikščioniškos šeimos, bandžiau šiuos klausimus susieti su religija ir taip bandyti suprasti gyvenimo prasmę.”

Vaikinai, baigę evangeliškąją teologiją universitete, turi galimybę tapti liuteronų kunigais. Liuteronų kunigams neprivalomas celibato laikymasis, religijos mokslus jie studijuoja ne seminarijose, o universitete.

Studentai skuba paneigti visuomenėje vyraujančią nuomonę apie teologus: „Mes gyvename taip, kaip ir dauguma studentų, – turime draugų, su kuriais einame pasilinksminti, miegame, valgome, mokomės. Mes – normalūs jauni žmonės.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.