Sausra nusiaubė ūkius

Vyriausybė neskuba skelbti stichinės nelaimės, o žemdirbiai jau nesitiki išvengti didelių nuostolių

Ūkininkai tvirtina, kad šių metų vasara yra pati pražūtingiausia per nepriklausomybės laikotarpį. Sausra siaubia augalų pasėlius, gyvulių augintojai jau naudoja žiemai sukauptą šieną, nes ganyklose išdžiūvo žolė.

Pastaraisiais metais žemės ūkis nuolat nukenčia nuo stichijų – liūčių, krušos, šalčių, kaitros. Valdžia neskuba skelbti stichinės nelaimės ir mato vienintelę išeitį – pasėlių draudimą. Tačiau ūkininkai teigia, kad jiems tai nuostolinga, o draudimo bendrovių žemdirbystės verslas nedomina.

Pražuvo daug derliaus

Daugiau kaip tūkstantį hektarų valdantis Kauno rajono ūkininkas Kęstutis Bružikas džiaugiasi pavasarį nepasiėmęs kredito pirkti technikai ir statyti ūkiniams pastatams. „Jau aišku, kad tikrai negausiu jokio pelno, – kalbėjo jis. – Jeigu dar prisidėtų skolos bankams, būtų liūdna. Dar gerai, kad turiu didelį ūkį – gal pavyks išvengti didelių nuostolių, nors jei sausra užtruks, viskas nueis vėjais“.

Ūkininkas tvirtina neprisimenantis tokios baisios vasaros. „Seniau sausros prasidėdavo antroje liepos pusėje ir daug kas spėdavo užaugti, o dabar dar tik prasideda augalų branda“, – kalbėjo jis. Apie trečdalį žieminių kvietrugių ūkininkas prarado per žiemos šalčius, o išlikusieji subrandino labai mažus grūdus.

„Vasariniai dar tik žydi ir iškilo grėsmė, kad nespės susiformuoti grūdai, jau dabar dalis jų nudžiūvo“, – sakė K.Bružikas. Panaši padėtis ir su kitomis kultūromis – rapsais, kviečiais. Žemdirbys apskaičiavo, kad negrįžtamai prarado ketvirtadalį derliaus. „Jei nepalis per kelias artimiausias dienas, prarasiu pusę derliaus, o jei sausra išsilaikys ir kitą savaitę, teliks iškelti rankas, nes viskas pražus“, – būgštavo jis. Į vieną hektarą šis žemdirbys vidutiniškai investavo 900 litų.

Trumpalaikis lietus neišgelbės

Pasak ūkininko Romo Majausko, trumpalaikiai lietūs augalams nepadės. „Reikia, kad lytų ne mažiau kaip parą, – kalbėjo jis. – Blogai būtų, jei po karščių prašniokštų škvalas – viską išguldytų, supluktų žemę, o vanduo nutekėtų į palaukes“.

Žemdirbys apgailestavo, kad neteks daug cukrinių runkelių. „Kaip tik dabar jie turėtų augti, tačiau lapai nugeibę kaip ir kitų augalų“, – sakė jis. R.Majauskas sako, kad neteks ir didelių plotų svogūnų, morkų. „Grėsmė iškilo bulvėms, kurios spėjo užmegzti šakniavaisius, tačiau užsitęsusi sausra jiems pakenks“, – kalbėjo jis.

Žemės ūkio rūmų augalininkystės skyriaus vedėjas Algirdas Aleksynas sakė, kad šią savaitę kai kur palijęs lietus žemdirbius tik suerzino. „Labiausiai nuo sausros kenčia Rytų ir Pietų regionai, kur dirvožemis visada buvo sausesnis“, – kalbėjo jis.

Karvės šeriamos šienu

K.Bružikas sakė, kad smulkesniems aplinkiniams ūkininkams jau pardavinėja nupjautą tikrąjį ereičiną. „Jo iškultus grūdus parduodu, o šiaudus perka žmonės, kurie jau neturi žolės ganyklose“, – teigė jis.

30 karvių ir 18 telyčių laikantys Antanas ir Teresė Gudaičiai sakė, kad auginamus kvietrugius ne kuls, o šienaus pašarui. „Ganykloje žolė jau visai išdžiūvo ir karvėms jos greitai neužteks – teks naudoti žiemai paruoštus šienainių rulonus“, – guodėsi ūkininkai. Jie kalbėjo, kad kitais metais planuoja laikyti karves tvarte vasarą, šerti jas kombinuotuoju pašaru. „Nesėsime ir kvietrugių – viską skirsime žolei, kad paruoštume kuo daugiau pašarų“, – apie savo planus kalbėjo pamokyti sausros Gudaičiai.

Žemės ūkio rūmų Gyvulininkystės skyriaus vedėjas Ovidijus Drulia sakė, kad dėl išdžiūvusių ganyklų sumažėjo karvių pieno riebumas. „Daugelis šalies ūkininkų nespėjo parengti kokybiško šienainio žiemai – jis nebus maistingas, nes žolė dėl karščių labai skurdi, prastesnis bus ir šienas“, – sakė vedėjas.

Valdininkai pavojaus dar nemato

Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Zablockis sakė, kad stichinė nelaimė gali būti skelbiama tik po dviejų savaičių ir netgi ne visuose regionuose. „Prieš pusę mėnesio sausros pradžia užfiksuota Biržų ir Kėdainių rajonuose, kitur dar vėliau, – sakė direktoriaus pavaduotojas. – Sinoptikai jau pranašauja lietų, todėl tikimės, kad stichinės nelaimės skelbti nereikės“.

P.Zablockis sakė, kad birželį šalyje iškrito 20-60 proc. vidutinio kritulių kiekio, o per rudenį, žiemą ir pavasarį žemė negavo įprasto mūsų platumoms drėgmės kiekio. „Tai klimato atšilimo problema, jau akivaizdu, kad ir ateityje neišvengsime niokojančių stichijų ir nuostolių žemės ūkyje, – mano jis. – Žiemą užklumpa dideli speigai, vasarą ir rudenį – sausros, krušos ir liūtys“.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Žmuidzinavičius sako, kad žemdirbiai jau nesitiki jokios paramos iš Vyriausybės. „Bendrauju su kitų rajonų ūkininkų sąjungos skyrių vadovais ir žinau, kad visoje šalyje susidarė kritiška padėtis, tačiau kol formaliai nepaskelbta stichinė nelaimė, jokios pagalbos nesulauksime“, – įsitikinęs jis.

Kalbinti ūkininkai neabejoja, kad dėl prasto derliaus brangs duona, jos gaminiai, taip pat pašarai gyvuliams, todėl kils ir mėsos, pieno produktų kainos. „Neišgelbės ir importas, nes sausra siautėja visoje Europoje“, – kalbėjo R.Majauskas.

Draudimo sistema neveikia

P.Zablockio teigimu, vis dažniau kataklizmų krečiamoje šalyje žemdirbiams lieka vienintelė išeitis – pasėlių draudimas. Pasak jo, Europos Sąjungos šalyse apdrausta apie 60 proc. pasėlių. „Nuo praeito rudens ūkininkams kompensuojame pusę draudimo įmokos“, – sakė jis. Tačiau valdininkas pripažino, kad ūkininkai tuo nesusidomėjo. „Draudimo bendrovės irgi bijo rizikos, todėl galvojame apie kitokius modelius: specialaus fondo steigimą ir panašiai, – kalbėjo jis. – Europos Sąjungoje jau irgi svarstoma, ar nevertėtų apie 1 – 2 proc. išmokų, skiriamų žemės ūkiui, skirti paramai nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems žemdirbiams, todėl reikėtų palaukti ir pažiūrėti, ką pasiūlys Briuselis“.

V.Žmuidzinavičius pastebi, kad apie pasėlių draudimą kalbama jau dešimt metų. „Tačiau nieko veiksmingo nesukuriama, – sakė jis. – Draudimo įmokos didelės, o ir išreikalauti kompensacijų būna labai sunku“. Jam pritarė ir R.Majauskas, kuris prieš kelerius metus buvo apdraudęs savo pasėlius. „Kai mano rapsus sunaikino šaltis, kompensacija iš draudikų gauti pavyko tik pasitelkus įmonės, kuriai turėjau tiekti derlių, teisininkus“, – teigė ūkininkas. Jis sutinka, kad draudimas būtų geriausia išeitis. „Tačiau čia svarbus ir valstybės vaidmuo, sukuriant palankų mechanizmą draudikams ir ūkininkams, taip pat būtina sąlyga, kad draustųsi kuo daugiau žemdirbių“, – mano R.Majauskas.

Draudikai irgi nesižavi žemės ūkio rinka. „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas sakė, kad bendrovė jau kelerius metus neteikia pasėlių draudimo paslaugos. „Anksčiau ji buvo siūloma, tačiau dėl mažo susidomėjimo ir mažo klientų skaičiaus to atsisakėme“, – teigė A.Raziūnas.

Jo teigimu, pasėlių draudimas – labai rizikinga draudimo rūšis, galinti atnešti milijoninių nuostolių. „Todėl netgi jeigu šis draudimas taptų privalomas, tokią veiklą būtų galima vykdyti tik tada, jei valstybė prisiimtų dalį atsakomybės už nuostolių kompensavimą“, – kalbėjo A.Raziūnas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.