Remiantis tyrimų bei apklausų duomenimis, pagal korupcijos mastą iš visų ekonomikos sričių užtikrintai pirmauja statybų sektorius.
Pagal „Transparency International” 2002-ųjų kyšininkavimo indeksą, statybos ir viešųjų darbų sektoriuje kyšininkavimo lygis pasaulyje yra aukščiausias. Jo mastai lenkia net ir ginklų bei naftos ir dujų sektorių rezultatus juos sudėjus kartu.
Pasak VšĮ „Transparency International” Lietuvos skyriaus direktoriaus Ryčio Juozapavičiaus, įmonių vadovų apklausos rodo, jog statybų sfera kaip labiausiai neskaidri suvokiama ir Lietuvoje. Beje, panašūs ir valdininkų apklausos rezultatai – Vilniaus savivaldybės atstovai, paprašyti įvardyti, kuri Savivaldybės veiklos sritis yra rizikingiausia pagal galimybę atsirasti korupcijai, dažniausiai nurodė miesto plėtrą.
Bendruomenė skurdinama
„2005-ųjų Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, gyventojai ir įmonių vadovai gana korumpuotomis laiko statybos leidimų išdavimo, dokumentų derinimo, žemės paskirties keitimo procedūras”, – sakė R. Juozapavičius.
Tikimybė statybų sektoriuje atsirasti korupcijai yra dėl daugelio priežasčių: įgyvendinant projektus yra daug dalyvių, dauguma projektų vienkartiniai, todėl sunku lyginti jų sąnaudas, gali būti per menkai kontroliuojami leidimus išduodantys pareigūnai ir t.t.
Pasak R. Juozapavičiaus, statybose labai lengva viską paslėpti po tinku ir užbetonuoti. Kai darbas paslėptas, patikrinti, ar jis atliktas tinkamai, gali būti labai brangu arba sunku.
Korupcija gali pasireikšti daugeliu atvejų: įgyvendinamas bendruomenei iš tiesų nereikalingas projektas, kyšiai duodami už galimybę laimėti konkursus, neteisingai apskaičiuojamos kainos konkursui ir pan. Korupcijos rizika galima bet kuriuo projekto įgyvendinimo etapu – konkurso, statybos, objekto eksploatavimo ir aptarnavimo.
Pasak R. Juozapavičiaus, korupcija statybų sektoriuje pirmiausia yra bendruomenės skurdinimas.
„Transparency International” Jungtinės Karalystės ekspertai pažymi, kad korupcija statybose gali išpūsti viešo objekto kainą iki dviejų kartų.
Vis dėlto, anot R. Juozapavičiaus, kol kas niekas neturi aiškaus plano, ką reikėtų daryti kovojant su korupcija – kalbos lieka kalbomis, nors jau laikas bandyti šią problemą spręsti.
Problema – lėtumas ir interpretacijos
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus Jono Ragausko teigimu, Lietuvoje, pavyzdžiui, statybos leidimų išdavimo sistema gali būti ne visiškai skaidri. Didelė korupcijos rizika, anot jo, yra ir derinant projektus.
„Pagrindinės priežastys, dėl kurių atsiranda prielaidos rizikai, – lėtas procesas ir galimybė interpretuoti”, – svarstė J. Ragauskas.
Planavimo proceso, leidimų išdavimo procedūrų pagreitinimas ne tik sumažintų korupcijos riziką, bet ir pritrauktų daugiau investicijų. Jų dabar Lietuvoje iš visų Europos šalių, anot J. Ragausko, vienam žmogui tenka mažiausiai.
„Nekilnojamojo turto plėtra – viena iš investicijų sąlygų. Pasaulyje nėra taip, kad investuotojai lauktų, greitis yra milžiniškas – kas nepasiūlo, tas praranda. Pas mus mažas gyventojų tankumas, o taip sunkiai randami sklypai. Bloga investicijų ir plėtros politika”, – sakė J. Ragauskas.
Anot jo, siekdama sudaryti geresnes sąlygas nekilnojamojo turto plėtrai, asociacija inicijavo ir kai kuriuos Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus.
Vienos statybų bendrovės valdybos pirmininkas Rimantas Jasiukėnas taip pat pastebi, kad rizika atsirasti korupcijai visada yra, kai įstatymai dviprasmiški, bet tai priklauso ir nuo dirbančių žmonių.
„Įdomybių” pasitaiko
„Nepasakyčiau, kad Klaipėdos savivaldybėje yra tekę pastebėti korupcijos apraiškų, tačiau turi turėti gerą vardą – kai jį užsitarnauji gerais darbais, pasidaro lengviau. Gal ir teisingai – negalima leisti bet kur bet ką statyti”, – sakė R. Jasiukėnas.
Vis dėlto, anot jo, kai procesas ypač sunkinamas, varžomas, kyla minčių, jog kas nors nori pasipelnyti. R. Jasiukėnas prisiminė atvejį, kai paveldosaugininkai panūdo sustabdyti jo vadovaujamos bendrovės statybas Palangos centre.
„Visi leidimai ir suderinimai buvo, prokuratūra nerado jokių pažeidimų. Vis dėlto kas gali paneigti – gal reikėjo susimokėti? Lietuvoje pasitaiko įdomių dalykų, kai ant tavęs „užlipa” – turbūt tai susiję su įvairiais interesais”, – sakė R. Jasiukėnas, svarstydamas, jog panašiais būdais gali veikti konkurentai.
Jo teigimu, korupcijos riziką mažins valdžios apribojimas priėmus Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus – jei savivaldybė nederins detaliojo plano per nustatytą terminą ir nepateiks motyvuoto atsakymo, bus galima kreiptis į Vyriausybės atstovą.