Pastaruoju metu tvyrantis karštis vakar Panevėžiui smogė dvigubai.
Užsidegus miesto pakraštyje durpingai miško paklotei, miestas nuo pat ankstaus ryto duso nuo smogo.
Aitrus dūmų kvapas buvo užuodžiamas visur.
Aplinkosaugininkai sakė, jog kietųjų dalelių kiekis ore didžiausio piko metu leistiną normą viršijo net keturis penkis kartus. Vis dėlto panevėžiečiams ilgai neteko uostyti dūmų tvaiko. Kad ir nedidelis vėjelis, tačiau po kelių valandų išsklaidė smogą.
Jau pusę dešimtos ryto kietųjų dalelių koncentracija ore neviršijo leistinų normų.
Tačiau kodėl virš miesto vakar nuo pat ryto pakibo milžiniškas smogo debesis, bendros nuomonės nėra.
Vienų manymu, tai galėjo būti Amerikos gatvės gale kilusio gaisro pasekmė, tuo tarpu kiti svarstė, kad tai galėjo būti iš kitų Lietuvos rajonų degusių pievų, miškų atnešti dūmai.
Skaistgirių pusėje gyvenantys žmonės teigė, kad jų apylinkėse smogas rytą ypač jautėsi, buvo matomas ir plika akimi – laukai atrodė lyg skendėtų rūke.
Nors rūkas mieste laikėsi keletą valandų, niekas iš gyventojų dėl apsinuodijimo dūmais į medikus nesikreipė.
Užfiksavo taršos padidėjimą
Kaip pasakojo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas, didžiausia tarša buvo užfiksuota pusę aštuonių ryto. Leistina kietųjų dalelių koncentracija ore tuomet buvo viršyta 5,5 karto.
Kietųjų dalelių leistinos normos paros vidurkis laikomas 50 mikrogramų kubiniame metre, tačiau vakar rytą jų buvo randama gerokai daugiau. Kietosios dalelės yra pagrindinė smogo sudedamoji dalis.
Stacionari aplinkos oro kokybės matavimo stotis Sirupio gatvėje užfiksavo taršos padidėjimą mieste.
Naktį kietųjų dalelių kubiniame metre buvo iki 40 mikrogramų, tačiau šeštą valandą ryto jų rasta jau 56 mikrogramai.
„Dar po pusvalandžio prietaisai užfiksuoja 117, septintą valandą – 167, 7.30 val. – 265, 8 val. – 167, 9.30 val. – 45 mikrogramus kietųjų dalelių kubiniame metre”, – sakė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinės analitinės kontrolės vyriausioji specialistė Apolonija Lindienė.
Anot aplinkosaugininkų, tai buvo momentinis smogas.
„Tąryt beveik nebuvo vėjo. Pūtė 0,5 metro per sekundę stiprumo šiaurės, šiaurės vakarų vėjas ir nuo gaisravietės vadinamame Rožyne į miestą nešė dūmus”, – sakė A.Lindienė.
Pasak medikų, panevėžiečių sveikatai smogas didesnės neigiamos įtakos nepadarė.
„Nebuvo kažko ypatingo. Esant karščiams sulaukėme daugiau iškvietimų, tačiau jie buvo įprastiniai”, – vakar mūsų dienraščiui sakė Panevėžio greitosios pagalbos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Štarienė.
Degė miško paklotė
Kaip vakar „Panevėžio rytui” pasakojo vos už keliasdešimt metrų nuo gaisravietės gyvenanti ponia Kristina, gaisras nedideliame miškelyje kilo dar praėjusį šeštadienį.
Į gaisravietę tądien iškviesti ugniagesiai darbavosi ilgai, prisiminė moteris. Antrąkart į tą pačią vietą jie vėl buvo iškviesti pirmadienio popietę.
„Jau pirmadienio rytą mačiau, kaip miškelyje kažkas rūksta. Dūmai sklaidėsi tarp medžių, tačiau po pietų jų pasirodė daugiau. Vaikai maži, neramu pasidarė, tad surinkau priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos telefono numerį”, – pasakojo ponia Kristina.
Gaisro metu išdegė 10 arų durpingos miško paklotės. Įtariama, kad ugnis įsiplieskė dėl neatsargaus žmogaus elgesio.
Kaip pasakojo kitoje miškelio pusėje esančioje sodų bendrijoje „Ekranas 1” gyvenantis Tautvydas Katinas, šioje vietoje mėgsta rinktis jaunimas.
„Beveik kas vakarą suvažiuoja motociklais, automobiliais. Paskui rūko. Matyt, kažkas neatsargiai numetė nuorūką, ir kilo gaisras”, – svarstė žmogus.
Nuėjęs pasižiūrėti, kas ten vyksta, T.Katinas rado rūkstančią miško paklotę. Nors ugniagesiai kartu su miškininkais gaisravietę pirmadienį užgesino, tačiau kitą dienos rytą ji vėl atsinaujino.
Ugnį reikia užlieti
Vakar gaisravietėje su kastuvu rankoje sutiktas besidarbuojantis Panevėžio miškų urėdijos Paežerio girininkijos eigulys Alfonsas Vaitkevičius minėjo, kad gesinimo darbus pirmadienį jie baigė apie 22 valandą.
„Viskas buvo užgesinta. Niekas nerūko, tačiau vakar nuo pat ryto vėl sulaukiame skambučių, jog gaisras atsinaujino”, – pasakojo prakaitą nuo veido braukdamas A.Vaitkevičius.
Šįkart atviroje teritorijoje degė maždaug 30 arų durpingos miško paklotės. Kovoti su ugnimi nei ugniagesiams, nei miškininkams nėra paprasta.
„Ugnis rūksta beveik pusės metrų gylyje. Kai liepsnos įsismelkia į gilesnį dirvožemio sluoksnį, jas labai sunku užgesinti. Užlietas vanduo greitai išgaruoja, todėl kol, ugnies visiškai nepaskandinsi, tol nieko nebus”, – kalbėjo gaisravietėje sutiktas ugniagesys Ričardas.
Norint pasiekti gaisro židinį reikia durpingą miško paklotę iškasti. Taip su kastuvu rankose vyrai gaisravietėje plušėjo nuo pusės aštuonių ryto.
Dūmai galėjo ir atkeliauti
Pakeliui iš gaisravietės sutiktas Panevėžio miškų urėdijos Paežerio girininkas Edmundas Blauzdžiūnas svarstė, kad miestą pasiekę dūmai greičiausiai buvo ne vien tik iš Amerikos gatvės gale kilusio gaisro.
Remdamasis savo patirtimi, girininkas neatmetė galimybės, jog dūmai galėjo būti visai ne nuo Panevėžio. Atsižvelgiant į tai, kokia tąnakt buvo vėjo kryptis, dūmai galėjo atkeliauti iš Radviliškio ar net Šiaulių rajonų, kur dega durpingos pievos.
„Pakilę aukštyn jie susikoncentruoja aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose ir taip gali nukeliauti didelius atstumus. Nusileisti žemyn gali net už 50-10 kilometrų nuo gaisravietės. Ypač tai nutinka vakare, kai krenta slėgis”, – svarstė E.Blauzdžiūnas.
Esant karštiems orams visos tarnybos sukeltos ant kojų. Pasak girininko, nuolat stebima aplinka.
„Labiausiai degiose Žaliosios girios vietose – Gegužinėje ir Stumbriškėse – įrengti specialūs bokštai. Vos tik pradeda švisti, žmonės jau stebi. Praktiškai tokiais bokštais, kurie sujungti į tam tikrą sistemą, uždengiamas visas Panevėžio rajonas”, – pasakojo E.Blauzdžiūnas.