Sakoma, kad nereikia leisti girtis tiems, kurie dedasi šarvus, nes kovą užbaigia tas, kuris juos nusiima. Taip ir dabar – rankas turi trinti ne ateinantys ministrai, bet nueinantys. Jie savo paskutiniais potvarkiais sudėlioja paskutinius taškus, priima sprendimus, kurie bus reikšmingi ateityje.
Kaip grybas nėra vien tik grybas, kurį išrauname, bet ir visa grybiena, iš kurios auga kiti grybukai, taip ir išeinantys ministrai nori sukurti savo grybieną.
Pirmiausia, jie lenktyniauja, kas greičiau į šiltas vieteles susodins savo žmones. Štai neseniai kultūros ministras V.Prudnikovas rado pelningą tarnybą Trakų nacionalinio parko direkcijoje Darbo partijos veikėjų rekomenduotam Ž.Kaleckui.
Panašiai elgiasi ir kiti Darbo partijos ministrai. Ž.Padaiga į Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus vietą spėjo pasodinti taip pat „darbietį” M.Plieskį.
O Ūkio ministerijoje vyksta dar didesnio masto procesai.
Štai žinoma, kad Lietuva iš Europos Sąjungos išsiderėjo 837 milijonus eurų Ignalinos atominės jėgainės uždarymui: yra sudarytas fondas, kurį šiuo metu administruoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas kartu su Europos Komisija. Tačiau Ūkio ministerija pati nori perimti šio fondo administravimą. Kodėl?
Akivaizdu, kad labai malonu tvarkyti tokius pinigus. Ypač jei dar spėsi paskirti savo žmogų, kuris visam tam paradui vadovaus.
Tačiau kituose veiklos baruose Ūkio ministerija veikia jau pagal kitą principą: dešimt kartų pamatuok, dešimtą nekirpk.
Visi seniai kalba ir sutaria, jog jei norime energetinio saugumo, reikia diversifikuoti energijos šaltinius. Todėl buvo iškelta mintis apie vadinamajį „Gintarinį” dujotiekį, kuris eitų iš Rusijos ir jungtų Lietuvą, Lenkiją ir Daniją. Europos Komisija atsiliepė į mūsų šalių norus ir skyrė finansavimą Lenkijos dujų kompanijai, kad būtų atlikta tokio projekto įgyvendinimo studija. Bet buvo ir nurodyta viena sąlyga – prie šios studijos turi prisidėti Lietuvos dujų bendrovė.
Bet nei Ūkio ministerija, nei „Lietuvos dujos”, kuriose valstybė turi 17,7 proc. akcijų, tuo nesusidomėjo. Tad balandį už energetiką atsakingas Europos komisaras A.Piebalgas parašė liūdną laišką ministrui K.Daukšiui: „Studijos įgyvendinimas sustabdomas, nes nepavyko užtikrinti nacionalinių dujų bendrovių paramos”.
Akivaizdu, kad „Gintarinis” projektas visiškai nenaudingas Rusijos „Gazprom”, kuris ties dujotiekį Baltijos jūros dugnu, aplenkdamas Lietuvą ir Lenkiją. Tačiau nesuprantama, kodėl Ūkio ministerija savo neveiklumu tarnauja „Gazprom” interesams. Juk ginti reikia Lietuvos ūkį.
Taip ir išeina: kol politikai tampo valdžios skraistę į savo puses, karavanas keliauja savo keliu. Postuose, iš kurių nelengva atleisti, įtvirtinami savo žmonės, priimami sprendimai, kurie naudingi siauroms verslo grupuotėms – taip klojami pamatai būsimai Lietuvai. Ministerijose įtvirtinamos grupuotės, kuriama naujoji nomenklatūra.
Ir naujai atėjęs ministras nelabai ką pakeisti galės, nebent perpratęs sistemą, atsikąsti savo kąsnį, t.y. sukurti savo klanelį. Taip sistema ir sukasi. Nors norėtųsi, kad taip nebūtų.