Pagerbiant jachtą „Žalčių karalienė”, jos vardu pavadintą jūrinę regatą laimėjo Vilniaus jachta „Blue Bird”. Pergalę lėmė sėkmė pirmąjį etapą, kai žydroji paukštė pirmoji atplaukė į Švedijos gražuolį kurortą Visbį.
Grįžtančias į Klaipėdą jachtas Baltijos jūroje užliūliavo štilis ir nė viena iš baltaburių nespėjo grįžti laiku.
Regata prasidėjo daug žadančiai. Nuskambėjus varpui, jachtos nuo šiaurinio rago nėrė pro jūros vartus į Baltiją. Palankus vėjas leido į priekį išsiveržti galingosioms „Arbervitai” ir „Autrimpui” bei manevringiausiai sportinei „Vilnios” jachtai.
Antrą dieną Baltijos jūra buvo lyg stiklas. Bevėjis oras pirmąsias dvi jachtas privertė ilsėtis ir leido varžovams jas pavyti.
Pagrindinė kova užvirė trečiosios dienos rytą, kai jachtos pasiekė Gotlando salą ir pakrante plaukė į Visbio miestą.
Netikėtai pirmąjį etapą laimėjo paties Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidento ir regatos komiteto pirmininko Artūro Dovydėno „Blue Bird” jachta.
Ją besivejantys regatos dalyviai Visbio jūros vartus kirto vienas po kito, tik kelių minučių intervalais.
Perskaičiavus laiką pagal koeficientą, jachtų rikiuotėje, kaip ir tikėtasi, buvo korektyvų.
Pirmieji buvo „Blue Bird”, antrieji – „Vilnios”, o tretieji – „Bangos” buriuotojai.
Jungtinė dienraščio „Klaipėda” ir bendrovės „Uostamiesčio langai” komanda, kovojusi „Giedrės” jachta su patyrusiu kapitonu Viliumi Bestausku, užėmė 7-ąją vietą tarp 13 ekipažų.
Vieną dieną pailsėję, aplankę labai gražų Visbio kurortą, buriuotojai vėl ištempė bures kautis antrajame etape.
Buvo numatyta, kad iš Visbio teks plaukti iki šiaurinėje Gotlando salos dalyje esančios Salvurevo bojos ir nuo jos pasukti į Klaipėdą. Tačiau pradėjęs kamuoti štilis privertė organizatorius sutrumpinti kelią. Visos jachtos, nesant akivaizdaus lyderio ir absoliutaus autsaiderio, draugiškai nėrė per sąsiaurį tarp Gotlando ir Faros salų.
Jachtų, įveikusių sąsiaurį, jau sutemus laukė gana didelis Baltijos jūros vėjas. Jis nerimo ir kitą dieną.
Tačiau, artėjant prie Klaipėdos, iš vėjo liko tik vėjelio dvelksmas, o vėliau ir jis nurimo.
Organizatoriai antrą kartą regatos taisyklių nekoregavo ir nė vienai iš jachtų nepavyko laiku pasiekti Klaipėdos jachtklubo.
Anot organizatorių, pirmojo etapo rezultatai ir nulėmė visų regatoje dalyvavusių jachtų vietas.
Dienraščio „Klaipėda” ir bendrovės „Uostamiesčio langai” komanda negalėjo pagerinti savo pozicijos ir turėjo tenkintis 7-ąja vieta.
Dalyvavusios jachtos gavo atminimo lentelę ir vadinsis „signatarėmis”, prisimenant 1990 metų svarbius Lietuvai politinius įvykius, vykusius Gotlando saloje.
Anot regatos komiteto pirmininko Artūro Dovydėno, „Žalčių karalienės” regata Lietuvos buriuotojai priminė švedams apie mūsų šalį. O Lietuvoje dirbančios švedų kompanijos jau planuoja regatą remti kitais metais.
Regatai „Žalčių karalienės” pavadinimas suteiktas pagerbiant Lietuvos jachtą „Žalčių karalienė”, kuri 1937 metais savo klasėje nugalėjo regatoje aplink Gotlando salą. Tai buvo pirmoji „Gotland Runt” regata, kuri šiais laikais yra populiariausia Baltijos jūroje.
„Giedrės” jachtos vadovas Gintautas Kurlavičius, nepaisant to, kad nemažai dėl štilio teko sugaišti, liko patenkintas regata. „Ji pateisino mano lūkesčius, – sakė buriavimo entuziastas. – Nemaniau, kad Baltijos jūra gali būti tokia rami. Įveikti Baltijos jūrą jachta – didelis įvykis”.