Keliolika nepilnamečių merginų parsidavinėjo nešdamos pelną vyriškiui, kuriuo kelerius metus pasitikėjo labiau nei tėvais
Visuomenė į prostituciją žvelgia ciniškai – „tos moterys” yra pačios pasirinkusios tokį gyvenimo būdą, o vyrų teisė jomis naudotis yra neginčytina. Toliau prasideda moralės dalykai, į kuriuos esą tesigilina tie, su kuriais tai susiję. Padorūs žmonės su šia purvina gyvenimo sritimi neturi nieko bendra. Taškas.
Tačiau dabar atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris verčia pažvelgti į šią problemą atidžiau. Visų pirma tai reikia padaryti mamoms ir tėčiams, kurie net mintį, kad jų gražios ir doros mergaitės galėtų imtis tokio verslo, veja šalin. Nes tų mergaičių tėvai elgėsi taip pat, o dabar išgyvena ilgai trunkantį košmarą.
Supratingas vyriškis
Keliolika nepilnamečių merginų, ilgesnį ar trumpesnį laiką dirbo prostitutėmis savo daugiau nei dvigubai vyresnio draugo, kuriuo labai pasitikėjo, labui.
Šešiolikos metų Deimantė bendravo su trisdešimtmetį peržengusiu vyriškiu kelerius metus. Jis buvo supratingas draugas ir guodėjas tuomet dar keturiolikos metų Deimantei.
„Mes susipažinome mokyklos stadione. Jie buvo dviese – vienas vyresnis, kitas jaunesnis. Man labiau patiko jaunesnis, bet mes su drauge poromis nesiskirstėme, bendravome visa kompanija. Susitikdavome beveik kasdien. Aš žinojau, kad jis kažkuo verčiasi, bet nesidomėjau kuo. Man jis buvo labai geras, sakydavo, kad esu graži, nupirkdavo, ko paprašydavau”, – pasakoja Deimantė.
Ji ne itin gerai sutarė su savo tėvais. Šie, kaip ir visi tėvai, norėjo, kad ji daugiau dėmesio skirtų mokslui, o ne draugams. Jie pykdavo ir bardavosi, kad ji praleidinėja pamokas. Kai dukra pradėjo nesugrįžti namo naktimis, tikėjosi, kad paveiks dar didesnis griežtumas.
„Po to, kai aš negrįžau namo naktį, man visą mėnesį uždraudė išeiti pas draugus, nebepirko to, ko prašiau. O man labai daug ko reikėjo – drabužių, kosmetikos, kvepalų, norėjau užsidirbti. Ėjau ieškoti darbo, pavyzdžiui, skinti braškių. Bet dažnai susirinkdavo per daug žmonių, norinčių tas braškes skinti, ir aš darbo negaudavau. Vėliau net nebėjau jo ieškoti”, – prisimena Deimantė, kuriai maloniausia būdavo leisti laiką „plotuose”.
Paklausta, ką tuomet, kai ją išmetė iš mokyklos už nepažangumą ir nelankymą, ji galvojo apie savo ateitį, mergina prisipažįsta apie ją apskritai negalvojusi. Kaip ir nelabai klausiusi tėvų ir pedagogų pagraudenimų, moralizavimų. Laukdavusi, kad šie greičiau baigtų tas savo kalbas ir atstotų.
Jiems – malonumas, joms – pinigai
Deimantė neslepia žinojusi, kokį darbą jai surado žmogus, kuriuo ji labai pasitikėjo, nes jis buvo įrodęs, kad gerai ją supranta, užjaučia ir padeda.
„Jis sakė, kad vaikinams – malonumas, o mums – pinigai. Galvojau, kad padirbsiu, kol surinksiu man reikalingą sumą, penkis šimtus litų”, – prisipažįsta Deimantė.
Tačiau jau per pirmąją darbo dieną patirtų įspūdžių jai visiškai pakako, kad tokio darbo nebenorėtų. „Buvo baisu, negalėjau sulaikyti ašarų. Kai ateidavo naujas klientas, mes turėdavome visos pasirodyti, kad kurią nors išsirinktų. Kas norės imti apsiverkusią merginą? Stengiausi neverkti, bet paskui pasakiau, kad daugiau nedirbsiu. Sužinojau, kad taip paprastai pasitraukti negaliu, privalėsiu dirbti ir toliau. Sakė iš po žemės iškas, jei nebeateisiu. Todėl eidavau kasdien visus tris mėnesius”, – sako mergina.
Deimantė bijojo pasisakyti tėvams, nes iš jų jokios pagalbos nesitikėjo. Tėvai tiesą sužinojo tik tuomet, kai sutenerį ir jo išnaudotas merginas sulaikė policija. Nepilnamečių nepaleido tol, kol neatėjo jų tėvai. „Tėvai sakė, kad gal man būtų padėję, jei būčiau pasisakiusi. Manau, kad jų pagalba – vien žodžiai, veiksmais jie man nieko nebūtų padėję”, – įsitikinusi mergina.
Jai buvo blogai dar ir dėl to, kad apie ją pradėjo sklisti kalbos. Viešinti savo gyvenimo ji nenorėjo, todėl slėpė ir nuo draugų. Dabar sako turinti ir vaikiną, ir draugų, kurie žino tiesą, bet jos neatstumia. Tuomet ji nematė kitos išeities, kaip tikėtis, kad iš keblios situacijos išsivaduos palankiai susidėjus aplinkybėms. Taip ir atsitiko, sutenerį susekė policija. Santykiai su tėvais dabar yra geresni, nei buvo iki šio įvykio.
Niekuo nebepasitiki
„Pasidariau labai atsargi, nes nukentėjau nuo žmogaus, kuriuo labiausiai pasitikėjau. Dabar nebedrįstu sėstis į automobilį su nepažįstamais vaikinais ir niekuo nebepasitikiu”, – sako Deimantė ir visiškai neįsivaizduoja, kaip gyvens po kelerių metų. Daug kas priklauso nuo to, ar bus nuteistas ir pakankamai ilgai bausmę gaus ją taip apvylęs žmogus.
Samantai dabar taip pat jau šešiolika, tačiau praėjusią žiemą, kai ji pradėjo dirbti prostitute, tebuvo penkiolika. Lemtinga pažintis taip pat įvyko mokyklos stadione. Bendravo su vyriškiu metus, nuvažiuodavo į kavines, o į tą butą, kuriame dirbo nepilnametės prostitutės, ateidavo pabendrauti, paplepėti su draugėmis. Buvo linksma, įdomu ir smalsu.
„Man pinigų nereikėjo, bet buvo labai įdomu: koks tai darbas, kiek galima uždirbti. Patirti malonumo aš nesitikėjau”, – sako Samanta. Ji gerai mokėsi ir pamokas lankė net tuomet, kai nuolat eidavo į tą butą. Apie savo santykius, juolab intymius, su daug vyresniu už ją vyriškiu ji kalbėti nepanoro. Tepasakė, kad jis buvo jai geras, sakydavo, kad ji esanti graži ir gera.
Darbas su klientais jai pasirodė kur kas blogesnis, nei tikėjosi. „Jų buvo nedaug, gal penki tą dieną. Man už pusvalandį mokėdavo 15-20 litų. Aš buvau įsivaizdavusi viską kitaip, nežinojau, kad bus taip baisu. Daugiau nei tą vieną dieną dirbti nenorėjau. Klausdavau, ar būtinai turi pasirodyti atėjusiems klientams, ir man leisdavo nesirodyti”, – nesigina privilegijų turėjusi mergina.
Bijojo važiuoti pas klientus
„Iškvietimų pas klientus man pavyko išvengti, dirbau bute. Merginos, kurias išveždavo į klientų namus, kartais grįždavo sumuštos, sudaužytos. Jos sakė, kad skambindavo apsaugininkams, kai klientai pradėdavo blogai elgtis, bet tie sakydavo, kad gerai sumokėta, todėl jie nesikiš. Bute buvo du kambariai ir virtuvė. Ten ateidavome septynios. Klientų pasirinkti negalėjome, tai jie rinkdavosi mus. Ypač dažnai tas, kurios buvo naujokės. Uždirbdavau vidutiniškai apie 60 litų per dieną. Bet aš net neketinau dirbti”, – pasakoja Lina, kuriai dar tik penkiolika.
Ji sako, kad kartą, besisvečiuodama tame bute, kur ateidavo gerti kavos ir pabendrauti, sužinojo, kad atvažiuoja klientas. „Paklausiau, kaip tai suprasti, o man atsakė: „Taip ir suprask”. Liepė neklausinėjus eiti ruoštis. Aš ir nubėgau puoštis. Jis liepdavo smarkiai meluot klientams. Sakyti, kad jau sukako aštuoniolika, pasakoti, kur studijuoju, kaip leidžiu laisvalaikį. Iš pradžių buvo labai baisu, patyriau šoką, visa drebėdavau. Paskui susitaikiau, o kartais įsivaizduodavau, kad tai tėra blogas sapnas ir aš galiu pabusti”, – kartkartėmis užsikertančiu nuo jaudulio balsu pasakoja Lina.
Pirmosios dvi dienos buvo pačios sunkiausios – visi septyni atėję klientai pasirinko ją. Pasisakyti apie ją ištikusią bėdą tėvams ji sako negalėjusi, nes negalėjo pažiūrėti jiems į akis, buvo labai gėda ir baisu.
„Mane tas laikas, du mėnesiai, žiauriai pakeitė. Jaučiu, kad niekuo negaliu pasitikėti, bijau, kad apie mano praeitį sužinos aplinkiniai, o tėvai reagavo baisiai”, – sako Lina. Jos tėvai ją auklėjo gana griežtai, daug kur neleisdavo, bijodavo, kad nesuklystų, nepasirinktų blogos kompanijos. Ir dabar jie linkę ją laikyti uždarytą namie. „Jie nepagalvoja, kad vieną kartą padaręs klaidą, kitą kartą tokios nebepadarysi”, – atsidūsta ji.
Gana tylėti
„Prostitucijos verslas Lietuvoje klesti. Niekas į sutenerių butus merginų neatveda surištų, apsvaigintų narkotikais. Jos ateina pačios, bet dažnai todėl, kad patenka į psichologinius žabangus. Suteneriai jas stebi, žino jų rūpesčius, šeimas, silpnąsias charakterio puses ir tai išnaudoja. Tai verslas, duodantis didžiules pajamas. Mergaitės tiki, kad pačios atėjo, jaučia kaltę ir nežino, kaip visa tai baigti. Dar po metų tokio gyvenimo merginos neberastų būdo pakeisti gyvenimą. Sutenerių luomas tyko jaunų nepatyrusių mergaičių, o paskui teismuose tikina, kad jos yra kekšės, pačios norėjusios tokio darbo. Tai spekuliacija žmonių protais ir problemomis”, – sako Kristina Mišinienė, organizacijos „Caritas” programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” vadovė.
Policijai sulaikius būrelį nepilnamečių mergaičių, po keletą mėnesių dirbusių prostitutėmis, nebebuvo į ką kreiptis pagalbos. Mokyklos, kurios paprastai būna įpareigotos taisyti nepilnamečių prasižengėlių elgesį, šiuo atveju negalėjo padėti. Mergaites, kurios apklaustos kaip nukentėjusios, reikėjo apsaugoti nuo viešumo, galinčio jas sužlugdyti, o ir psichologinė bei socialinė pagalba joms ir jų šeimoms buvo būtina.
„Šį konkretų atvejį vertinčiau kaip itin visuomenei pavojingą iškrypimą: suteneris domėjosi jaunutėmis merginomis, berniukais. Tie vaikai dabar metų metais gydysis po tokios traumos. Didžiulės pasekmės yra visai šeimai. Laikas yra apie tai viešai kalbėti. Šito sutenerio kelyje yra bent keliolika sulaužytų likimų.
Kiekvienas paauglys išgyvena krizę, nori linksmai gyventi, turėti daug daiktų. Apžavėti tas mergaites brandžiam žmogui nėra sunku. Vyresnis draugas, globėjas, ilgainiui, manyčiau, daugeliui tapęs ir meilužiu, vėliau paprašo jų pagalbos, nes finansinė jo situacija labai prasta. Jos tiki juo, nori padėti, jų akyse jis nėra „blogietis”. Tai jau susiję su gilesniais jausmais. Mes pusę metų su jomis intensyviai dirbame, apmokame psichoterapeutų ir juristų paslaugas. Jos pasimetusios, save kaltina, yra priešiškos visam pasauliui. Tačiau jaunas žmogus yra labai gyvybingas ir, manau, joms pavyks atsitiesti”, – tikisi K.Mišinienė.
Jos manymu, savo neveiklumu ir šaltumu visuomenė pati sąlygoja rizikos grupių atsiradimą, o paskui atstumia jai priklausančius žmones. Procesas labai sudėtingas, negalima įvardyti visų kaltų ir niekuo dėtų. Tačiau jei tų mergaičių kelyje nebūtų atsiradęs suteneris, psichologine klasta pastūmėjęs jas tam užsiėmimui, viskas galėjo būti kitaip.
„Iš pradžių jis jas nusižiūrėjo, paskui, laukdamas, kada jos subręs ir taps tinkamos dirbti prostitutėmis, tapo jų draugu. Mergaičių šeimos gyvena nesibaigiančiame košmare. Tėvai net neįtarė, kas vyksta su jų dukrom, jiems labai sunku susitaikyti su tuo, kas įvyko. Mamoms tai baisi tragedija. Nesistebime, kad tėvai mums skambina net vidurnaktį. Darbas su vaikais yra labai sudėtingas. Mergaitėms ir jų šeimoms padaryta didžiulė neteisybė”, – neabejoja K.Mišinienė.
Jos nuomone, vyrai, naudojęsi tų mergaičių paslaugomis, negalėjo nematyti ir nesuprasti, kokios jos jaunos. Kai kurie jų galbūt net turėjo panašaus amžiaus dukrų, todėl laikas kalbėti apie prostitučių paslaugomis besinaudojančių vyrų atsakomybę. Kol kas bent moralinę ir žmogišką.