Migracija, ypač ekonominė, jau turi ilgesnę nei trijų šimtmečių istoriją. Iš viso Europoje yra 56,1 milijono imigrantų. Jie sudaro apie 8 % Europos gyventojų.
Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos duomenimis, jei 1995–2000 m. laikotarpiu nebūtų buvę imigracijos, Europos gyventojų skaičius būtų sumažėjęs 4,4 mln. 1990–2000 m. tarptautinė migracija sudarė 89 % gyventojų skaičiaus augimo Europoje. Imigrantai vadinami Europos jaunystės eliksyru.
Tačiau dabartiniu laikotarpiu išsivysčiusios pasaulio šalys skatina būtent kvalifikuotos darbo jėgos iš besivystančių šalių migraciją. Mes mėginame spręsti gyventojų senėjimo ir darbo jėgos trūkumo mūsų šalyse problemą trečiųjų šalių sąskaita. Numatomą darbo jėgos poreikį ateityje tikimės tenkinti ne vienu iš svarbiausių darbo produktyvumo didinimo būdu – aktyvesniu inovacijų diegimu, o migracijos būdu.
Plečiantis ES, didesnio uždarbio ir geresnio gyvenimo perspektyva joje atvilioja vis didesnius imigrantų srautus ypatingai iš neturtingų Afrikos ir Azijos kraštų. ES senbuvės, į kurias imigrantai plūsta jau seniai, turi savas migracijos politikos priemones, o naujosios narės, kurioms gausios imigracijos klausimas gali tapti aktualus bet kuriuo metu, tik dabar imasi kurti imigracijos politikas.
Lietuvai įstojus į ES, palyginti su laikotarpiu nuo 2001 iki 2004 metų, per metus nuo 2004 iki 2005 m. į Lietuvą imigravo beveik dvigubai daugiau asmenų (2005 m. – 6789 imigrantų), daugiausia ne iš ES narių, t.y. iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Rumunijos, Kinijos (Lietuvos Statistikos departamento duomenys). Labai tikėtina, kad migrantų srautai ir toliau sparčiai augs.
Iš vieno pusės, įgyvendindama plėtros politiką, teikdama besivystančioms šalims virš 55 proc. pasaulio paramos, ES remia kvalifikuotos darbo jėgos augimą besivystančiose šalyse. Bet iš kitos pusės, ji siekia prisivilioti geriausią darbo jėgą savo ūkio problemoms spręsti. Labai dažnai ta darbo jėga kvalifikaciją įgijo Europoje arba už ES lėšas.
Taigi dalis pagalbai skiriamų ES lėšų realiai yra panaudojama pačios ES darbo rinkai finansuoti. Migrantai ES uždirbtais pinigais remia savo šeimas, bet jų indėlis savo kilmės šalių plėtrai būtų didesnis, jei jie dirbtų ir kurtų gerovę ne svetur, o savo šalyse.
Migracijos politika yra ne tik ES reikalas. Susitarimai su trečiosiomis šalimis ir migracijos politikos sukūrimas, visų pirma trečiosiose šalyse, yra viena iš prielaidų besivystančių šalių ekonominiam augimui.
Naujausi tyrimai rodo, kad išmintingai valdoma nuolatinė imigracija sukuria didelę ekonominę ir socialinę naudą. Europos imigrantai gali būti ES tiltu į globalėjantį pasaulį: pagerinti ES prekybos perspektyvas, praplėsti socialinius ryšius ir sutvirtinti Sąjungos, kaip pasaulinės lyderės, galinčios nugalėti kultūrinius ir religinius skirtumus, pozicijas. Taip pat jie gali būti stipri savo šalių plėįtros jėga.
Pačios besivystančios šalys prioritetą turi suteikti ne tik migracijos politikai, bet ypač savo ekonomikos kūrimo ir plėtros bei darbo vietų savo darbo jėgai kūrimo strategijoms. O ES turi padėti įgyvendinti tas strategijas, antraip besivystančios šalys amžinai liks skurde.