Pasaulio paveldo komitetas patvitino paveldo ir klimato pokyčių strategiją

Pasaulio paveldo komitetas pirmadienį Vilniuje patvirtino rekomendacijas dėl atsako į klimato pokyčius, kurie kelia grėsmę daugeliui pasaulio paveldo objektų, tokių kaip Everesto kalnas (Sagarmatha nacionalinis parkas Nepale), Australijos didysis barjerinis rifas ir Venecija (Italija).

„Taip prasideda ilgas procesas, kuris yra svarbus tuo, jog padeda atkreipti dėmesį į ilgalaikius padarinius keliančią problemą”, – sakė Pasaulio paveldo komiteto pirmininkė Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO ambasadorė Ina Marčiulionytė. „Akivaizdu, kad klimato kaitos priežasčių ir pasekmių klausimai negali būti išspręsti tik Pasaulio paveldo objektų apsaugos srityje. Bet mūsų pareiga yra padaryti viską, kas įmanoma Pasaulio paveldo apsaugai, kaip to reikalauja mūsų įsipareigojimai pagal Pasaulio paveldo konvenciją. Tai mes ir siekiame padaryti inicijuodami daugiau tyrimų ir dalindamiesi patirtimi.”

Pasaulio paveldo komitetas patvirtino 50 tarptautinių klimato pokyčių ekspertų parengtas rekomendacijas. Šios rekomendacijos parengtos kovo mėnesį UNESCO būstinėje vykusiame susitikime, kuris organizuotas Pasaulio paveldo komiteto prašymu. Jį finansavo Jungtinės Karalystės Vyriausybė, parėmė Jungtinių Tautų fondas. Susitikime parengta ataskaita „Klimato pokyčių poveikio pasaulio paveldui numatymas ir valdymas” ir „Strategija, padėsianti valstybėms įgyvendinti atitinkamas atsakomąsias valdymo priemones”.

Komitetas nutarė kreiptis į Konvenciją pasirašiusias valstybes ir visus suinteresuotus partnerius su prašymu įgyvendinti Strategiją, siekiant apsaugoti Pasaulio paveldo objektų visuotinę išskirtinę vertę, vientisumą ir autentiškumą nuo žalingo klimato pokyčių poveikio. Buvo nuspręsta, kad klimato pokyčių paveikti objektai gali būti įrašyti į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą, nagrinėjant kiekvieną konkretų atvejį atskirai; taip pat buvo pasiūlyta apsvarstyti kitas alternatyvas.

Komitetas taip pat paragino Pasaulio paveldo centrą ir patariamuosius organus – Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių tarybą (ICOMOS) Tarptautinę gamtosaugos sąjungą (IUCN) – ir Konvenciją pasirašiusias valstybes pateikti pasiūlymus dėl bandomųjų projektų įgyvendinimo konkrečiuose pasaulio paveldo objektuose, ypač besivystančiose šalyse. Taip siekiama pateikti geriausius pavyzdžius Strategijai.

Klimato pokyčiai kelia grėsmę daugumai gamtos ekosistemų ir paveldo objektų sausumoje ir jūroje. Šie objektai – tai ledynai, koralų rifai, mangrovės, šiaurės ir tropikų miškai, poliarinės ir alpinės ekosistemos, pelkės ir pievos. Objektai, kuriems gresia pavojus: Kluane/ Wrangell-St Elias/Ledyno įlanka/ Tatshenshini-Alsek (JAV ir Kanada), Huascarano Nacionalinis parkas (Peru), Kilimandžaro kalnas (Tanzanijos Jungtinė Respublika), Ilulissat Icefjord (Danija), Belizo barjerinio rifo draustinio sistema (Belizas), Tarptautinis Vatertono ledyno taikos parkas (JAV ir Kanada).

Kultūros objektams taip pat gresia pavojus dėl klimato kaitos. Dėl kylančio jūros lygmens iškyla grėsmė pakrantėse esančioms vertybėms, kaip antai keturiems pasaulio paveldo objektams Londone. Dėl žemės virtimo dykuma grėsmė kyla tokioms vertybėms kaip Trys didžiosios Timbuktu mečetės (Malis).

Liūtys ir temperatūros pokyčiai gali tapti konstrukcijų griūties priežastimi. Kai kurie objektai gali likti apleisti dėl klimato kaitos sąlygotos gyventojų migracijos, o poveikis kitiems objektams atitinkamai padidės.

Be to, Komitetas pavedė Pasaulio paveldo centrui kartu su ekspertais, gamtosaugininkais, tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene parengti politinį dokumentą dėl klimato kaitos poveikio pasaulio paveldo objektams. Šis dokumentas turi būti pateiktas Pasaulio paveldo komitetui 2007 metais.

Politinio dokumento projekte turi būti atsižvelgta į darnų su šiuo klausimu susijusių konvencijų įgyvendinimą, identifikuoti tyrimo poreikiai ir atkreiptas dėmesys į teisinius klausimus dėl Pasaulio paveldo konvencijos vaidmens, taip ieškant tinkamo atsako į klimato pokyčius. Projektas taip pat turi nustatyti ryšius su kitais Jungtinių Tautų ir tarptautinėmis struktūromis, užsiimančiomis šiuo klausimu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.