Oras pavėsyje įkaitęs iki 35,2 laipsnio, atokaitoje termometro stulpelis rodo beprotišką 42-50 laipsnių karštį, o žemė po kojomis įkaitusi kaip skarda orkaitėje – iki 55 laipsnių.
Tokia Panevėžio krašto ir visos šalies pastarųjų dvidešimties dienų kasdienybė pritrenkė net ispanų turistų grupę, kuri mūsų mieste tikėjosi pailsėti nuo Ispanijos kaitros.
„Jeigu taip ir bus, jūs turizmo paslaugų srityje tapsite mums stipriais konkurentais. Karštis toks pat, o žaluma – mums nėra ko lygintis su jumis, – pasakojo iš Barselonos atvykęs Antonijas. – Mes manėme, kad čia šiaurė”.
Tačiau Lietuvoje vėsa net naktimis nedvelkia, nes jau beveik savaitė, kai naktimis oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių.
Panevėžyje praėjusį trečiadienį tvyrojo 30,3 laipsnio, ketvirtadienį – 31,5, penktadienį 33,1, šeštadienį – 34,2 laipsnio, sekmadienį – net 35,2, o vakar – 35 laipsnių karštis.
Iki liepos mėnesio rekordo trūko tik vienos dešimtosios laipsnio. Aukščiausia 35,3 laipsnio oro temperatūra liepą Panevėžyje buvo užfiksuota 1994 metais.
Pats didžiausias karštis tvyrojo 1992 metų vieną rugpjūčio dieną – tada oras buvo įkaitęs iki 35,6 laipsnio.
Vandens lygis užtvankoje krenta
Blogiausia, kad šių metų liepos karštį Panevėžyje lydi absoliuti sausra.
„Nuo mėnesio pradžios – nė lašo, – patikino Panevėžio hidrometeorologijos stoties meteorologė stebėtoja Virginija Nakrošienė. – Tuo tarpu pagal daugiametę statistiką Panevėžyje ir rajone per 10 pirmųjų šio mėnesio dienų turėjo iškristi 22 milimetrai kritulių – kitaip po 22 kibirus lietaus į kvadratinį metrą”.
Lietaus pašykštėjo ir pirmas vasaros mėnuo. Lietaus buvo beveik 5 kartus mažiau nei vidutiniškai palydavo per pastaruosius dešimtmečius. Apskritai nuo birželio pirmosios iki vakar dienos Panevėžyje iškrito tik 14 mm kritulių, o lietus per tą laiką žemę turėjo palaistyti 85 kibirais į kvadratinį metrą žemės.
Apskritai Panevėžyje ir apskrityje lietaus anksčiau nestigdavo. Panevėžyje labiausiai lijo 1998 metų liepą – 277 milimetrai. Tai yra dvigubai daugiau nei šiemet prilijo per pusmetį.
Nevėžio upė ties Nausodės kaimu liepos 5 dieną buvo nusekusi iki 15 centimetrų gylio. Šiuo metu Panevėžio valdžiai nutarus daugiau leisti užtvankos vandenį Nevėžiui gelbėti, vandens lygis upėje ties minėtu kaimu pakilo iki 33 centimetrų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistai tik iš ypatingos pagarbos statistikai dar neskelbia, kad nuo 2005 metų rudens Lietuva yra patekusi į šimtmečio sausros gniaužtus. Tiesa, hidrometeorologijos specialistai siūlo tuos metus įvardinti ne sausra, o sausuoju periodu.
Užplūdo sausasis periodas
Kad nuo sausros ypač kenčia Panevėžio apskritis, yra pripažinusi ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologijos specialistė mokslų daktarė Audronė Galvonaitė. Jos teigimu, pastaroji žiema Panevėžio krašte buvo viena iš šalčiausių ir sausiausių (besniegių) per kelis pastaruosius dešimtmečius.
Būtent vyriausioji šalies klimatologė dar kovo pabaigoje prognozavo, kad šių metų pirmoji vasaros pusė gali būti išskirtinai karšta ir sausringa.
Kaip ji tada sakė, šių metų viso pasaulio orai priklauso nuo meteorologinio reiškinio „La-Ninja” išdaigų. Mokslininkai šį reiškinį dar vadina „Pietų mergaite”.
„Kokius orus „La-Ninja” lems 2006 vasarą, sunku pasakyti, bet esu pastebėjusi vieną dėsningumą, – tada teigė A.Galvonaitė. – Kai šis reiškinys atsiranda, vasaros pradžia Lietuvoje būna karšta ir sausa, o rugpjūtis vėsus”.
„Pietų mergaitė” gimsta, kai ties ekvatoriumi atšąla Ramiojo vandenyno vanduo. Kai vanduo toje pačioje vandenyno vietoje sušyla, žemėje pasirodo jos brolis „El-Ninjo”.
Dėl jų abiejų iš savo vietų pasitraukia ciklonai ir anticiklonai, pasikeičia atmosferos slėgio centrai – pusiausvyros netekęs klimatas ima krėsti visai nejuokingus pokštus.
„Pietų mergaitės” išdaigos būna įvairios. Kai kur ji sukelia liūtis, kai kur sausrą, o dar kai kur tampa didesnio nei įprasta šalčio priežastimi. „La-Ninja” atėjimą, anot mokslų daktarės, visada išduoda išskirtinai šiltas ir sausas ruduo bei šalta ir sausa žiema.
Panašių dalykų buvo ir anksčiau
Kita vertus, karštis siautėjo Lietuvoje ir prieš dvylika, septynerius ir ketverius metus.
1994-ųjų vidurvasarį šalį užklupo stichinė sausra ir buvo pasiektas šalies karščio rekordas – 37,5 laipsnio pagal Celsijų. Alino panevėžiečius karščiu ir 1999-ųjų, ir praėjusių metų vasara – tais metais temperatūra kelias savaites svyravo nuo 28 iki 33 laipsnių karščio.
2002 metais karščiai mūsų miestą su maža trijų dienų pertraukėle alino beveik du mėnesius. Dienos temperatūra neretai šoktelėdavo iki 33 laipsnių karščio. Tais metais lietaus taip pat labai trūko.
Vis dėlto atrodo, kad mūsų šalies „La-Ninja” pasigailės. Rusijoje esančio vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenys žada Lietuvai atokvėpį – pagal centro apskaičiavimus nuo liepos 13 dienos iki 19 dienos Panevėžyje laikysis vidutinė 23 laipsnių oro temperatūra ir kasdien turėtų palyti.
Vėliau dangus giedrysis. Orai taip pat bus 2-3 laipsniais karštesni.
Rugpjūčio mėnuo, anot to paties centro (kaip ir prognozavo Lietuvos vyriausioji klimatologė A.Galvonaitė), bus gerokai vėsesnis. Ypač nuo 11 dienos – iki pat rugsėjo oras diena teįšils iki 13-19 šilumos. Tiesa, liūčių rusai paskutinį vasaros mėnesį mums vis dar nežada.