Saulėti, karšti orai – pramoga poilsiautojams, bet ne žvejams mėgėjams. Dešimtys valčių nuo ankstyvo ryto iki dvyliktos valandos, o popiet nuo 16 valandos plaukioja Kuršmarėse, o jų įgulos visokiais būdais vilioja sterkus. Kai kas, žinoma, pavargsta. Daugumai, deja, tenka nusivilti ir po nuobodžių dreifo valandų grįžti tuščiomis.
Tokia lemtis ištiko ir šitų eilučių autorių, su draugu meškeriojusį praėjusį ketvirtadienį. Praradę kantrybę sterkautojai, įsitikino, kad ir kitose valtyse nesimato „rimto darbo”. Nutarta buvo „sėsti ant inkaro” prie buvusios povandeninių laivų prieplaukos, kur gylis ne mažiau kaip 6 metrai, ir pabandyti laimę su dugninėmis. Įprastas ir populiariausias žvejybos būdas mariose. Šešios dugninės bent dvi valandas tylėjo. Tiesa, sliekus meistriškai „nušvarino” smulkmė. Kartais tuos kaltininkus pavykdavo ištraukti. Tai buvo pasigailėjimo verti menki pūgžliai. Stebėtina, kad tokiame gylyje jie plaukioja! Meškeriotojams toks kibimas tik nuotaiką gadina ir nuostolius neša. Juk per karščius sliekų sunku rasti. Iš parduotuvių neprisipirksi, nes brangoka. Kai užpuola pūgžliai, masalo daug reikia.
Pakeitėme vietą. Nuplaukėme prie 19-ojo plūduro. Vieta patikima, dažnai neapvilianti. Vakarienei prisigaudėme. Bet rimto kibimo nebuvo.
Džiaugiasi tie, kurie mariose ištempia vieną kitą lydeką. Ta žuvis šiuo metu migruoja, tik ją sunku užtikti. Bet jei atakuoja masalą (spalvotą gumuliuką), tai būna ne menkesnė – kaip trijų, keturių, net ir daugiau kilogramų. Pagavai tokią žuvį, džiaukis ir gali baigti žvejybą. Suvok, kad ne veltui prasisupai mariose 4-5 valandas.
Beveik nėra valčių ir Ventės rage. Meškeriotojai laukia, kada praeis karščiai. Juk turi ateiti metas, kai žuvys išalks ir išsiruoš į „medžioklę”.
Ne itin džiuginančios žinios ir nuo Nemuno krantų. Kibo labai vangiai. Bet yra laimingųjų, kurie vis dėlto prisivilioja ir karšių, ir sterkų. Tai, deja, vienetai.
Kalbant apie žvejybą Kuršmarėse, tenka grįžti prie seno „barzdoto” klausimo. Šiomis dienomis dešim-tys valčių nuo ryto iki vakaro ieško sterkų prie Kiaulės Nugaros po laidais. Ar galima ten žvejoti? „Klaipėda” yra skelbusi, kad tame siaurame vandens plote tarp Kiaulės Nugaros vakarinio ir nerijos rytinio krantų iš valčių žvejoti draudžiama, nes ši teritorijapriklauso uosto akvatorijai. Bet faktiškai žvejai ten sterkauja, o laivybos inspekcijos rūstūs vyrai į tai griežtai reaguoja, o neretai… užjaučia meškeriotojus pastarųjų džiaugsmui, nes meškeriotojai sunkiai įsivaizduoja, kad trukdo uosto laivams, kurių čia nesimato, judėti, manevruoti ir pan. Beje, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija yra žvejų pusėje.
Tad „Klaipėda” pasistengė dar kartą pasitikslinti ir apskambino kompetentingas tuo klausimu institucijas (net esančius viršininkus Kaune) ir paklausė, kaip elgtis, kad žvejai nepatektų į dviprasmišką situaciją. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus viršininkas, vyresnysis inspektorius Juozas Saudargas telefonu informavo, kad minėtoje vandens teritorijoje žvejoti iš valčių negalima, nes tai yra uosto akvatorijos dalis. Ką gi: teks žvejams tokiam nurodymui paklusti.