Naujasis Klaipėdos bendrasis planas numato padidinti uostamiesčio plotą nuo 700 iki 1200 metrų pločio ir 12 kilometrų ilgio jūros juosta.
Dabar Klaipėdos plotas – 9826 hektarai.
Prieš dešimtmetį miesto plotas buvo 2721 hektaru mažesnis. Seimas 1996-ųjų kovą uostamiesčiui atidavė kai kurias Klaipėdos rajono teritorijas.
Anot miesto vyr. architekto Almanto Mureikos, rajono valdžia nebesutinka atiduoti Klaipėdai nė pėdos. Todėl rengiant naująjį uostamiesčio bendrąjį planą teko atsisakyti ketinimų padidinti miestą kaimyninės savivaldybės teritorijos sąskaita.
Beveik ketvirtadalį – 23 proc. uostamiesčio užima infrastruktūros teritorijos: uostas, gatvės, geležinkelis, inžineriniai tinklai.
Šiek tie daugiau nei penktadalis – 21 proc. Klaipėdos teritorijos – gyvenamieji namai su jiems priskirtais sklypais.
Klaipėdoje gausu želdinių. Anot A.Mureikos, uostamiestį palyginus su sostine ir Kaunu, Klaipėda pagal savo mastelius tiek pat žalia kaip Vilnius ir turi daugiau augmenijos nei laikinoji sostinė.
Miškai, apsauginiai želdiniai, sodai – daugiau nei penktadalis Klaipėdos ploto -22 proc.
Pramonės ir komercijos teritorijos užima 12 proc. miesto ploto. Mokslo, sporto, kultūros ir sveikatos apsaugos objektai – beveik 4 proc. Klaipėdos teritorijos.
Uostamiesčiui nepriklauso nė lašo jūros, nors miestas turi 700 hektarų vandens telkinių, įskaitant ir Kuršių marias.
Pasak vyr. architekto, naujajame miesto bendrajame plane vakarinę Klaipėdos ribą numatyta perkelti į jūrą.
Vienas iš miesto bendrojo plano rengėjų bendrovės „Klaipėdos miestprojektas” direktorius Jonas Piparas sakė, kad perkelti miesto vakarinę ribą į jūrą bus galima Vyriausybei pritarus.