Iki šiol nė vienas buldozeris į Kuršių neriją neatvyko ir neteisėtai pastatyto statinio nenugriovė.
Nors neteisėtų statybų skandalas prasidėjo jau prieš dvi vasaras, o teismai beveik prieš metus, tačiau dar nebaigta nė viena byla.
Prieš direktorę
Kol vangiai tiriama, teisėti ar ne vieni statiniai, dygsta abejotino teisėtumo nauji.
Neringos savivaldybės tarybos narė ir kavinės „Seklyčia” savininkė Irma Baltrušaitienė nepatenkinta, kad rekonstruotame pastate negali vystyti verslo, patiria nuostolių.
„Kvėpuoti” I.Baltrušaitienei neva neleidžia Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aurelija Stancikienė.
Ji vienintelė iš visų kitų institucijų atstovų nepasirašo akto, kad kavinę jau galima eksploatuoti.
A.Stancikienė vakar „Klaipėdai” paaiškino, jog negali daryti ko nors priešingai, nei nurodė teismas. Anot A.Stancikienės, I.Baltrušaitienei uždrausta kavinę valdyti ir naudoti.
Pasak direktorės, tai dar susiję ir su leidimais statybai, kurie esą pažeidžia Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano reikalavimus.
Tačiau I.Baltrušaitienė mano, kad tokį direktorės sprendimą lemia emocijos ir ambicijos.
Paramą I.Baltrušaitienei ketina pareikšti ir vietos verslininkų asociacijos atstovai. Jie rengs protesto akciją prieš parko vadovę.
Pavyzdys – Kroatija
Klausiama, ar būtina „buldozerinė” politika, ar taip nėra skriaudžiamas nuosavybės turėtojas, A.Stancikienė nurodė Kroatijos pavyzdį.
Ten buldozeriais buvo nugriautos gražiausios vilos, nes jos buvo pastatytos per arti jūros. Nugriautos nepaisant to, kad jų savininkai buvo gavę visus būtinus leidimus.
„Kroatijos teismai vyko tik keletą mėnesių. Buvo konstatuota, kad leidimai buvo išduoti pažeidus įstatymus, todėl nukentėjo visuomenės interesas, pastatai turi būti nugriauti ir jokių kompensacijų jų savininkams valstybė nemokės”, – tikino A.Stancikienė.
Laukia savo eilės
Dauguma nerijos statybų bylų sustabdytos. Laukiama, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės, ar 1994 metų Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo patvirtintas Kuršių nerijos generalinis planas, neprieštarauja Konstitucijai.
Kada tai bus išaiškinta, vakar Konstitucinio Teismo raštinės atstovė negalėjo atsakyti. Ji pridūrė, kad prašymas laukia savo eilės.
Pagal institucijos tinklalapio informaciją, dabar yra 67 gauti ir neišnagrinėti prašymai.
Piktino statybos
Kai Prezidentas Valdas Adamkus praėjusią vasarą pasipiktino nelegaliomis statybomis nerijoje ir pasiūlė versti statinius „buldozeriais”, gausybė komisijų ėmėsi tirti valdininkų veiksmus planuojant UNESCO saugomo gamtos kampelio teritoriją.
Prasidėjus Kuršių nerijos skandalui, atsistatydino tuometinė Klaipėdos apskrities viršininkė Virginija Lukošienė.
Pagal Vyriausybės komisijos, vadovaujamos jos kanclerio Antano Zenono Kaminsko, išvadas, viršininkė esą neužkirtusi kelio neteisėtoms statyboms Kuršių nerijoje.
Rūpi ir STT
Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas spaudai Bernardas Gailius teigė, kad tarnyba tęsia tyrimą dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su nelegaliomis statybomis.
Tyrimas taip pat kol kas „stabilioje stadijoje”, nes STT laukia kitų institucijų išvadų.
Tai yra kažką dar turi ištirti ir pateikti STT architektai, kultūros paveldo specialistai. Kol jų išvados nepateiktos, STT tyrimas – nė iš vietos. Jau beveik metai.
Ginčijasi dėl eksperto
Daugumoje bylų, susijusių su neva nelegaliomis statybomis, Neringos savivaldybės administracijai teismuose atstovauja žymus advokatas Kazimieras Motieka.
Vienoje vadinamojoje Gintaro įlankos byloje dėl druskų sandėlio iškilo advokato ginčas su Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktore Rūta Baškyte.
Anto K.Motiekos, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė pasikvietė ne ekspertą.
„Tai gerbiamas žmogus, bet jis ne ekspertas. O eksperto Jurgio Bučo kažkodėl vengiama. Pagal J.Bučą, Kuršių nerijai turi būti taikomas principas ne „saugoti draudžiant”, o saugoti „nuolat prižiūrint ir tvarkant”, – aiškino advokatas.
Nerija – ne rezervatas
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinės sekretorės Astos Dirmaitės oficialų įgaliojimą dalyvauti byloje dėl Gintaro įlankos turi Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojas Gediminas Jucys.
„Ir pati Valstybės saugomų teritorijų direktorė R.Baškytė priklauso UNESCO komisijai, tačiau direktorė „automatiškai” dalyvauja bylose, tad reikia kito UNESCO atstovo”, – aiškino A.Dirmaitė.
Anot jos, patys mūsų valstybės atstovai, o ne UNESCO specialistai ar dar kas nors iš šalies, paruošė dokumentus ir nurodė vertybes, dėl kurių Kuršių neriją reikia įtraukti į pasaulinio paveldo sąrašą.
Ir juose nebuvo pasakyta, kad žmonės negalės restauruoti savo namų ar kad Kuršių nerijos teritorija bus lyg rezervatas, kurio niekas negalės ir pirštu paliesti.
„Tačiau dabar peržengtos ribos. Iš Kuršių nerijos yra išsidirbinėjama”, – mano A.Dirmaitė.
UNESCO (United Nations Educational Scientific and Cultural Organization) – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija.
Kuršių nerija įtraukta į pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio objektas 2000 metais.