Alytuje dingo teisingumo ministrui skirti parašai

Iš Alytaus pataisos namų paslaptingai išgaravo lapai su maždaug keturiasdešimčia teisingumo ministrui Gintautui Bužinskui skirtų parašų. Ministrą apie „nežmoniškas darbo sąlygas ir neigiamą psichologinę atmosferą” ketinę informuoti darbuotojai įtaria vagystę.
Pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas nujaučia, kad netrukus „kažkam teks atsiprašyti”.

Procesas įstrigo

Istorija prasidėjo, kai įkalinimo įstaigose dirbančius pareigūnus vienijanti profsąjunga parašė laišką teisingumo ministrui. Gintautas Bužinskas iš pirmų lūpų turėjo išgirsti apie sunkias darbo sąlygas apsaugos bokšteliuose ir vidurinės grandies pareigūnų savivalę. Laiško turiniui pritariantys darbuotojai buvo kviečiami parašyti ir savo vardą bei pavardę. Kreipimąsi pasirašė beveik septyniasdešimt Marijampolės pataisos įstaigų pareigūnų, tačiau Alytuje procesas įstrigo.

„Rinkome parašus prisidėti prie profesinės sąjungos laiško teisingumo ministrui. Jau buvo surinkta apie 40 parašų. Kiek žinau, pasirašė dvi pamainos, – „Lietuvos žinioms” pasakojo Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovas Alytuje Antanas Gadišauskas. – Baigiantis mūsų pamainai lapą su parašais padėjome į stalčių sargybinėje”.

Pataisos namuose Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoju dirbantis Gadišauskas tikėjosi, kad sąrašą pratęs į darbą atėję kiti pareigūnai. „Jokios prievartos nebuvo, – sakė prižiūrėtojas. – Kas norėjo, tas galėjo pritarti laiškui, kas nenorėjo – jų valia susilaikyti”.

Į sargybinę gali patekti ne visi. Pasak Gadišausko, čia lankytis gali tik „aukštos grandies” pareigūnai. Parašų rinkimo akcijai įpusėjus, lapas netikėtai dingo.

„Nežinau, kas paskleidė kalbas, kad lapai su parašais atsidūrė pas pataisos namų direktorių Kęstutį Jasmontą. Manęs tą dieną nebuvo darbe, nemačiau, – tvirtino pašnekovas. – Tačiau susidarė įspūdis, kad Jasmontas žino visų pasirašiusiųjų pavardes”.

Kaip skelbia profesinės sąjungos tinklalapis, Jasmontas tvirtino „tik norėjęs susipažinti su rašto turiniu”.

Pasak profsąjungos atstovo, netrukus pareigūnai pasijuto nekaip. Baigiantis darbui pamainą sudarantys pareigūnai būdavo kviečiami „pasikalbėti su direktoriumi”, o vienas dažnesnių klausimų būdavo: nejaugi darbuotojai nori išvyti savo viršininką?

„Žmonės tai suprato kaip spaudimą, – dalijosi įspūdžiais Gadišauskas. – Paskui jau retas kuris išdrįso pasirašyti”. Paslaptingai prapuolę parašai neatsirado. O Jasmontas „Lietuvos žinioms” tvirtino, kad parašų niekas nevogė, jis pats jų nematė.

Vienos minutės kaina

Savo teises mėginusiems ginti Alytaus pareigūnams nepavyko net „priartėti” prie jų kolegų marijampoliečių sėkmės.

LŽ rašė, kad Marijampolės pataisos namų (PN) pareigūnai dėl sunkių darbo sąlygų buvo atsisakę saugoti kalinius. Vyrus grįžti į tarnybą įtikino jų profsąjungos lyderis. Incidentas atkreipė Teisingumo ministerijos dėmesį. Alytaus PN darbuotojai birželį tik minutę delsė eiti į postus, tačiau vietoj politikų dėmesio sulaukė patikrinimų.

Apie birželio 10-osios įvykius Gadišauskas pasakojo: „Tą dieną susirinkę į pamainą sužinojome, kad serga du pareigūnai. Darbuotojų ir taip per mažai… Stovėti bokšteliuose kartais tenka po 4 valandas. O neatvykus dviem pareigūnams grėsė, kad ir vėl be pertraukų stovėsime po 6 valandas. Tada visa pamaina išsirikiavome ir tiesiog paklausėme budėtojo, ar mums skirs dar vieną žmogų. Budėtojas kažkam paskambino ir papildomas darbuotojas buvo skirtas. Ir mes nuėjome dirbti. Niekas nepavėlavo į darbo vietą”.

Pasak pašnekovo, minėtas minutę ar kelias trukęs įvykis taip paveikė darbdavius, kad, matyt, buvo nuspręsta imtis atsakomųjų veiksmų.

„Jie išpūtė burbulą, kad atsisakėme dirbti, o birželio 14 dieną namų adresu atsiuntė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą”, – stebėjosi Gadišauskas.

Sulaužė priesaiką?

Vidaus tyrimų tanybos viršininko Dainiaus Sušinsko, Personalo skyriaus viršininkės Aušros Česnavičienės bei Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko Dmitrijaus Medvedevo pasirašytame dokumente teigiama: „Pranešame, kad jūs įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą: atsisakėte vykdyti teisėtus nurodymus, tai yra nevykdėte pats ir suagitavote kitus pamainos prižiūrėtojus nevykdyti direktoriaus įsakymo „Dėl apsaugos vykdymo”; nevykdėte sargybos viršininko nurodymo eiti keisti apsaugos postus… Jūs privalėjote eiti keisti postus, o kilus nepasitenkinimams dėl darbo laiko trukmės ar sąlygų, kreiptis pagal kompetenciją įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau jūs to nedarėte ir suagitavote nevykdyti nurodymų kitus prižiūrėtojus. Savo veiksmais jūs sulaužėte duotą priesaiką”.

Pasak Gadišausko, jų darbas labai sunkus. Apie tai liudija faktas, kad „žmonės masiškai bėga iš darbo”. Bokšteliuose budinčių pareigūnų atlyginimas – apie 1000 litų. Vienoje pamainoje triūsia apie 20 žmonių, Alytaus PN yra 4 pamainos.

Pareigūnas tvirtino, kad dar prieš pusmetį prižiūrėtojai bokšteliuose stovėdavo po 6 valandas. Vėliau, įsikūrus profsąjungai, pavyko „gauti daugiau žmonių, nepertraukiamo budėjimo laikas sutrumpėjo”.

Direktorius stebisi

Alytaus PN direktorius Kęstutis Jasmontas darbuotojų kaltinimus laiko nepagrįstais.

„Gal žmonėms nepatinka atlyginimai, bet tai – Vyriausybės kompetencija, – kalbėjo Jasmontas. – Be to, reikia prisiminti, kad 1000 litų per mėnesį uždirba ir kai kurie medikai, prieš tai 10 metų studijavę… O čia 12 klasių baigę vyrai nori gauti po 2000 litų”.

Direktorius stebėjosi pavaldinių įtarimais, kad jis nežinomu būdu gavo jų parašus. „Dingo iš stalčiaus? Kur mes dėsime tuos parašus? Neėmėme! Na, aš perskaičiau jų tą informaciją (kreipimąsi į ministrą – red.)… Man įdomu, ką darbuotojai skelbia… Bet parašų neėmiau”, – gynėsi direktorius.

O kodėl kreipimąsi pasirašiusius žmones kvietė „ant kilimėlio”?

„Aš žmones pakviečiau padiskutuoti jiems rūpimais klausimais. Tačiau kai su jais atskirai kalbu, jie neturi jokių pretenzijų… O paskui, matyt, kai susirenka visi kartu – vėl blogai”, – stebėjosi pataisos namų vadovas. Jis tvirtino, kad dabar atliekamas tyrimas, o jam pasibaigus „kai kam teks atsiprašyti”.

„Negalima šiaip sau apjuodinti žmonių, ir viskas… Kai paaiškės, kad buvo paskelbta netiesa, kažkas turės atsiprašyti už ją”, – sakė direktorius.

Pasak Jasmonto, pareigūnai nebudi po 5 valandas. Iš tiesų jie budi iki 3 valandų… Tai irgi patvirtinta jau atliktu tyrimu.

Būtinas reglamentas

Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė „Lietuvos žinioms” sakė susitikusi su pataisos namų pareigūnais ir profesinės sąjungos lyderiais. Nors tyrimas nebaigtas, aiškėja, kad pareigūnų reikalavimai teisėti. „Skirtingose pataisos įstaigose skirtingos darbo sąlygos, – sakė Radzevičiūtė. – Pareigūnai bokšteliuose budi nevienodą valandų skaičių, skirtingomis sąlygomis. Kalėjimų departamentas turėtų imtis iniciatyvos, ištirti situaciją ir priimti oficialų dokumentą”, – tvirtino kontrolierė.

LŽ ne kartą rašė apie Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nežmoniškomis sąlygomis bokšteliuose dirbusius pareigūnus. Vyrai po kelias valandas privalėdavo stovėti ir neprarasti budrumo esant speigui, karščiui ar darganai. Kartais gamtinius reikalus tekdavo atlikti į butelį tiesiog bokštelyje, nes pareigūnų nebūdavo kam pakeisti. Šlapimo buteliai per langelį skriedavo į teritoriją. Įsikišus Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos vadovams, posto neteko tuometinis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius, o pareigūnų darbo sąlygos pagerėjo.

Krašto apsaugos sistemoje kariai be pertraukos postuose budi ne ilgiau kaip 2 valandas, o esant blogoms oro sąlygoms keičiami kas valandą. Medikų tvirtinimu, beveik neįmanoma, kad žmogus maksimalų budrumą ir dėmesį išlaikytų 4 ar net 6 valandas. Ilgalaikė įtampa kenksminga sveikatai. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime per kelerius pastaruosius metus nusižudydavo po vieną du pareigūnus kasmet.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.