Mirtingumas nuo krūties vėžio mūsų šalyje yra bene didžiausias Europoje: nors išgelbėti galima devynias iš dešimties susirgusiųjų, Lietuvoje miršta kas antra susirgusi moteris. Kiekvieną savaitę šalyje nuo krūties vėžio miršta vienuolika moterų.
Krūties vėžys Amerikoje paliečia kas aštuntą moterį, o Europoje – kas devintą. Remiantis šiais duomenimis bei kitais lyginamaisiais skaičiavimais, galima daryti išvadą, jog kasmet Lietuvoje atsiranda nuo 2583 iki 2962 naujų krūties vėžio atvejų. Tačiau aptinkama tik pusė – apie 1300. Kol liga nustatoma, krūties vėžio ląstelės moters organizme tūno ne vienus metus. Kitaip tariant, mažiausiai 5 tūkst. moterų Lietuvoje nešiojasi tiksinčia bombą – krūties vėžį – tačiau to nežino.
Jungtinėse Amerikos Valstijose paprastai randami 0 ir I stadijos navikai, kadangi juos diagnozuoti nėra sudėtinga. Vis dėlto Lietuvoje jie dažniausiai diagnozuojami II ir III stadijos. Taip yra dėl to, kad pastebėjusios pakitimų krūtyse vienos moterys ima save įtikinėti negalinčios susirgti, nes nesirgusi nei mama, nei močiutė. Kitos raminasi, jog visų moterų krūtyse yra įvairių mazgelių, todėl esą tirtis nebūtina. Trečios bando gydytis žolelėmis, medžio žieve, moliu ar užkalbėjimais. Moterys neteisios manydamos, kad jei sirgtų, skaudėtų: susirgus krūties vėžiu ima skaudėti tuomet, kai liga būna užleista ir lieka labai nedidelė tikimybė išgyventi.
Apstu mitų, bet trūksta teisingų žinių
Rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT atliko Lietuvos gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė itin žemą moterų išprusimą krūties vėžio tema. Manoma, kad mažas informuotumas apie ligą ir poreikį reguliariai tikrintis esant tam tikroje amžiaus grupėje yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl mirtingumas nuo krūties vėžio yra dažnas ir nemažėjantis. Pasak „Nedelsk” akcijos iniciatorės Agnės Zuokienės, keturių metų projekto vykdymo praktika rodo, kad moterų žinios apie krūties vėžį yra itin skurdžios. „Labiausiai stebina moterys, kurios net sirgdamos ketvirtosios stadijos vėžiu į medikus nesikreipia. Visuomenėje yra paplitę daug mitų apie krūties vėžį, bet teisingų žinių daug kam trūksta”, – sako Zuokienė.
RAIT tyrimo metu paaiškėjo, kad kas trečia moteris nėra nieko girdėjusi apie mamografijos tyrimą ir tik kas ketvirta, kuriai rekomenduojama šį tyrimą atlikti, yra jį dariusi bent kartą gyvenime.
Krūtis tikrinti taip pat privalo šeimos bei bendrosios praktikos gydytojai, tačiau tyrimo metu paaiškėjo, jog tik kas trečiai bent kartą krūtys buvo tikrinamos apžiūros metu poliklinikoje. „Pastebime, kad bendrosios praktikos gydytojai taip pat turi per mažai žinių apie ankstyvąją ligos diagnostiką. O štai momografijos tyrimui onkologijos centruose ligonių užrašymai – iki lapkričio-sausio mėnesių”, – kalba Zuokienė.
Medikai perspėja, kad krūties vėžys – apgaulinga liga, nes sergančioji nejaučia skausmo. Moteris, pastebėjusi pasikeitusią krūties formą, įdubusį ar susitraukusi spenelį, iš jo tekantį skystį, krūties odos struktūros ar spalvos pasikeitimus, įtartinus mazgelius ar sustandėjimus krūtyse ir pažastyse, turėtų nedelsdama kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, ginekologą, mamologą ar onkologą.
Ar žinote, kad:
* Šiuo metu Lietuvoje jau serga krūties vėžiu, tačiau to nežino daugiau nei 5 tūkst. moterų.
* Jau dešimt metų kiekvieną savaitę nuo krūties vėžio Lietuvoje miršta po 11 moterų.
* Laiku diagnozavus ligą, 90 proc. moterų pasveiksta.
* Krūties vėžys – labai apgaulinga liga. Ji gali tūnoti moters organizme nesukeldama jokio skausmo daugiau nei dešimt metų.
* Iki 40 metų amžiaus krūtyse vyrauja liaukinis audinys, kuris tiriamas ultragarsu. Po 40 metų krūtyse vyrauja riebalinis audinys. Jis tiriamas rentgeno spinduliais.
* Mamografijos procedūra gali sukelti nemalonių pojūčių (krūtis spaudžiama), todėl geriausia ją atlikti iškart po menstruacijų, kai krūtys mažiausiai jautrios.
* Mamografu liga diagnozuojama labai anksti.
* Mamografu pavyksta rasti 85-90 proc. auglių.
* Šalyse, kuriose nėra vykdoma organizuotų mamografinių tyrimų bei kitų ankstyvojo išaiškinimo programų, apie 90 proc. moterų pačios randa pakitimų krūtyse – dažniausiai tai yra piktybinio naviko II stadija.
* Net žinodamos apie darinį krūtyje daugiau kaip 30 proc. moterų kreipiasi pas gydytojus vėliau nei po šešių mėnesių, apie 5-10 proc. moterų – vėliau nei po metų.
* Rizikos veiksniai: amžius, paveldimumas, ankstyvos menstruacijos ir vėlyva menopauzė, nėštumo nutraukimas, nėštumo nebuvimas arba pirmasis gimdymas įkopus į ketvirtą dešimtį, alkoholis, rūkymas, riebus maistas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, radiacijos poveikis (iki 40 metų), pakaitinė estrogenų terapija per menopauzę, geriamieji kontraceptikai, neonkologinės krūtų ligos, jau diagnozuotas vienos krūties vėžys.
* Amerikos vėžio draugijos duomenimis, 75 proc. krūties vėžio atvejų diagnozuojami moterims, nepriskiriamoms rizikos grupei.
* Daugybė moterų, turinčių keletą rizikos veiksnių, nesuserga krūties vėžiu.
* Krūties vėžio rizika mažėja 7 proc. su kiekvienu pagimdytu kūdikiu.
Trys žingsniai sveikatos link
1. SAVITYRA – labai svarbi ankstyvosios vėžio diagnostikos dalis. Nustatyta, kad reguliariai ir teisingai tikrinantis krūtis mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėja 18 proc. Savityrą patartina atlikti kaskart tuo pačiu metu, geriausia – pirmą ar antrą dieną po mėnesinių.
* Apžiūrėkite save prieš veidrodį, patikrinkite, ar nėra išorinių krūties ar spenelio formos pakitimų.
* Atsigulusi ar prausdamasi duše muiluotomis trijų pirštų pagalvėlėmis patikrinkite, ar nėra mazgelių krūtyse ir pažastyse.
Ligos požymiai:
* Pakitusi oda: sustorėjusi, įdubusi, paraudusi.
* Pakitę speneliai: įdubę, bėga išskyros, pakitusios formos.
* Krūtų pakitimai: sustandėjimas, skausmas, pasikeitusi forma, užčiuopiami mazgeliai.
* Pažastų pakitimai: nelygumai, užčiuopiami mazgeliai.
2. GYDYTOJO KONSULTACIJOS:
* nuo 20 iki 40 metų – kas trejus metus.
* nuo 40 metų – kasmet.
3. TYRIMAI ECHOSKOPU IR MAMOGRAFU
* Tyrimas echoskopu rekomenduojamas iki 40 metų moterims, turinčioms rizikos veiksnių ar negalavimų.
* Tyrimas mamografu rekomenduojamas kas dveji metai kiekvienai moteriai nuo 40 metų ir kasmet – nuo 50 metų.
Kur Šiauliuose galima atlikti tyrimus mamografu