Skaitmeninis „falstartas”

Lietuvos prekybininkai pražiopsojo skaitmeninės TV startą

Nors praėjusį savaitgalį šalies sostinėje buvo pradėtos eksploatuoti skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) 59 ir 57 kanalo siuntimo stotys, mėgautis išgirtosios kokybės vaizdu bei garsu nėra kam. Tiesiog nėra kaip žiūrėti net ir nekoduotų retransliuojamų programų, nes nėra kur įsigyti televizorių priedėlių, būtinų, kad galėtum žiūrėti naujosios kartos televiziją.

Naujų galimybių era

Specialistų teigimu, skaitmeninės DVB (Digital Video Broadcasting) televizijos istorija prasideda 1992-aisiais, kai judamų vaizdų ekspertų grupė (Moving Pictures Expert Group – MPEG) pradėjo kurti skaitmeninio vaizdo ir garso signalų suspaudimo mechanizmą – sistemą, kuri leistų perduoti šiuos signalus standartiniais skaitmeniniais ryšio kanalais. Šios grupės darbai buvo sėkmingi ir netrukus buvo sukurtas tarptautinis skaitmeninių vaizdo signalų suspaudimo standartas MPEG-2, kuris tapo fundamentalus kuriant DVB standartą.

MPEG-2 esmė – skaitmeninio vaizdo signalo optimizavimas. Visas televizijos vaizdo signalas turi perteklinės informacijos, kuri techniškai gali būti pašalinta. Vaizdo kadrai kaupiami, o po to apdorojami.

Ypač vertinga DVB savybė – signalo priėmimo stabilumas bei atsparumas atspindžiams. Prijungus prie TV imtuvo kambarinę anteną, galima pastebėti atspindžių efektą, t.y. ekrane matomas ne tik pagrindinis paveikslėlis, bet ir šešėlinis, kuris yra ant pagrindinio ir keičiasi (stiprėja arba silpnėja) stumdant ir sukiojant anteną kambario ribose. Tuo tarpu skaitmeninėje televizijoje panaudotas greitosios transformacijos metodas, leidžiantis DVB išvengti šio nemalonaus efekto.

Technologinės priemonės leidžia priimti aukštos kokybės skaitmeninės TV signalus ne tik name, bute, bet ir automobilyje, traukinyje arba kitame judančiame objekte. Amsterdame (Olandija) buvo sėkmingai atliktas eksperimentas, kurio metu DVB-T imtuvai buvo sumontuoti miesto tramvajuose. Tokiu būdu tramvajų keleiviai galėjo kelionės metu žiūrėti transliuojamas TV programas. Tai praktiškai neįmanoma padaryti analoginės televizijos atveju.

Lietuviški eksperimentai

ES yra priėmusi sprendimus 2012-aisiais visose šalyse narėse pradėti išjunginėti analoginę televiziją, keičiant ją skaitmenine. Lietuvos radijo ir televizijos centro („Telecentro”) generalinis direktorius Algirdas Vydmontas, pristatydamas skaitmeninės TV startą, pastebėjo, kad nuo liepos 1 dienos 57 kanalu yra siunčiamos bendrovės „Mikrovisatos TV” retransliuojamos koduotos televizijos programos. 59 kanalas skirtas nacionalinio masto transliuotojų LTV, LTV2, BTV, LNK, TV1, TV3 ir Tango TV nekoduotoms programoms.

Iki 2007 metų kovo 1 dienos šiuo kanalu bus pradėtos transliuoti ir naujos programos: BTV Linksmas, Info TV bei Bravo TV. Kitu siųstuvu bus transliuojama dešimt koduotų „Mikrovisatos TV” siunčiamų programų, tačiau kol kas ši bendrovė dar tik rengiasi darbams ir tikrina savo techniką.

Pasak A.Vydmonto, siekdamas kuo efektyviau išnaudoti DVB-T skirtą spektrą, „Telecentras” pasirinko patį pažangiausią iš dabar egzistuojančių vaizdo glaudinimo standartų MPEG4-AVC.

„Kol kas toks standartas naudojamas tik Prancūzijoje. Kitose šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir t.t., turinčiose skaitmeninę TV, naudojamas senesnis MPEG-2 standartas. Šia prasme, mes esame antri Europoje ir galima pasigirti, kad sugebėjome aplenkti amžinąją varžovę Estiją, kur MPEG-4 standarto skaitmeninė televizija startuos rudenį”, – pastebėjo A.Vydmontas.

Vien šiais metais „Telecentro” investicijos į antžeminės skaitmeninės televizijos tinklus sieks 7,5 mln. litų, o iki 2012-ųjų, kai bus pradėta išjungti analoginę televiziją, planuojama investuoti dar 7,5 mln. litų.

Lietuvoje skaitmeninės televizijos tinklus kartu su „Telecentru” diegia bendrovė „Teo LT”. Pastaroji teigia į šiuos tinklus investuosianti daugiau nei 10 mln. litų. „Teo LT” birželio pabaigoje skelbėsi į skaitmeninės televizijos signalų siuntimo tinklus jau investavusi 2,5 mln. litų.

Startavus Vilniuje iki metų pabaigos „Telecentro” skaitmeninės televizijos tinklas bus prieinamas Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio bei maždaug 40 kilometrų spinduliu aplink šiuos miestus gyvenantiems žmonėms. 2007-aisiais siųstuvai pradės veikti Alytuje, Utenoje, Tauragėje, Biržuose, Marijampolėje, Mažeikiuose, Druskininkuose ir Molėtuose. Trečiojo plėtros etapo metu, 2008-aisiais, DVB-T malonumais galės naudotis Raseinių, Ukmergės, Telšių, Visagino, Rokiškio, Joniškio, Skuodo, Varėnos, Kėdainių, Švenčionių, Naujoje Akmenėje, Šalčininkuose, Šilutės ir Ignalinos žiūrovai. Iki 2010-ųjų stotys bus sumontuotos visuose likusiuose rajonuose.

A.Vydmontas teigė, kad stočių bus gerokai daugiau nei analoginėje televizijoje, todėl ir kokybė turėtų būti kur kas geresnė, nei siūloma dabar.

Geležinės (ne)smulkmenos

Deja, nors skaitmeniniai TV signalai jau siunčiami, juos paversti vaizdu neįmanoma, nes Lietuvoje dar nėra televizorių priedėlių, būtinų naujosios kartos televizijai žiūrėti.

„Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai mūsų prekybininkai pražiopsojo naujos technologijos atsiradimą ir nepasirūpino televizorių priedėliais. Mes patys kalbėjome su šių daiktų gamintojais ir gavome garantijas, kad kokiam nors didmenininkui užsakius atitinkamo standarto priedėlius, jie būtų pagaminti ir pristatyti per keletą savaičių. Galbūt prekybininkams trūko informacijos arba jie netikėjo, jog nuo liepos 1-osios iš tiesų bus pradėtos DVB-T transliacijos, tačiau faktas yra tas, kad priedėlių pasiūlos nėra”, – konstatavo A.Vydmontas.

„Telecentro” vadovo teigimu, priedais turėtų pasirūpinti telekomunikacine įranga prekiaujančios bendrovės arba naujosios kartos televizijos programų retransliuotojai – bendrovės „Mikrovisatos TV” ir „Tele-3”.

„Mūsų žiniomis, bent jau „Mikrovisata TV” gyventojams subsidijuos priedų įsigijimą, jei gyventojai sudarys sutartis dėl mokamų programų paketo”, – teigė A.Vydmontas.

Šiuos ketinimus patvirtino ir „Mikrovisatos” darbuotojai užsiminę, jog koduojamų TV programų paketą bus galima žiūrėti mokant maždaug 50 litų per mėnesį abonentinį mokestį. Tačiau dėl kokių priežasčių kol kas nesiūloma įsigyti televizorių priedėlių, paaiškinti negalėjo.

„Telecentro” specialistai prognozavo, kad specialūs išoriniai priedėliai televizoriams kainuos 100-150 eurų (345-518 litų). „Telecentro” techninės plėtros direktorius Gediminas Būdvytis patikino, jog, atsiradus šiems prietaisams, derėtų gerai apsvarstyti, ką rinktis, nes Lietuvoje artimiausioje ateityje bus prieinamos absoliučiai visos skaitmeninės TV paslaugos, įskaitant ir didelės raiškos televiziją.

„Šiuo metu transliuojama apie 20 didelės raiškos programų, tačiau prognozuojama, kad per artimiausius 15 metų tradicinės raiškos televizija taps istorija. Todėl perkant priedėlį greičiausiai vertėtų išleisti šiek tiek daugiau, bet turėti galimybę gauti visą skaitmeninės TV paslaugų paketą – pasirinkti subtitrų ar transliacijos kalbą, klausytis erdvinio garso, gauti papildomą informaciją apie laidas ir filmus, vienu metu į kompiuterines laikmenas įrašyti dvi transliacijas ir pan.”, – vardijo G.Būdvytis.