Valstybei nerūpi sveiki vaikai, kuriuos augina vidutines pajamas gaunantys tėvai, todėl tūkstančiai mažųjų klaipėdiečių šią vasarą bus priversti tenkintis dykinėjimu daugiabučių kiemuose.
Šiais metais uostamiesčio vaikų vasaros poilsiui skirta penktadalis milijono litų, tačiau paskirsčius šias lėšas 64 paruoštiems projektams, paaiškėjo, kad nemokamas poilsis užtikrintas vos dviem tūkstančiams Klaipėdos vaikų. Per pusantro tūkstančio jų priklauso socialiai remtinų kategorijai.
Pasirūpino tik dešimtadaliu
Šią vasarą vaikų poilsiui organizuoti 128 tūkstančius litų skyrė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), dar 100 tūkstančių litų – Klaipėdos savivaldybė.
Uostamiesčio Savivaldybės administracijos atstovė Jurgita Choromanskytė sako, kad per 200 tūkstančių – rekordinė suma, skiriama vaikų užimtumui atostogų metu, tačiau už šiuos pinigus pasirūpinta tik dalies mažųjų klaipėdiečių poilsiu. Mat lėšos skirstytos ne bet kam ir ne bet kur, o tik iš anksto paruoštoms užimtumo programoms finansuoti.
„Galima sakyti, kad visiems pateiktiems projektams Savivaldybės vaikų vasaros poilsio programų koordinavimo komisija pritarė. Tiesa, kai kuriems projektams skirta mažiau lėšų nei prašyta. Iš viso pinigai buvo skirti 64 programoms įgyvendinti, į jas bus įtraukti 2 173 vaikai. Didžioji jų dalis – 1585 – socialiai remtini”, – sakė pašnekovė.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos mieste šiuo metu gyvena per 24 tūkstančius vaikų nuo 7 iki 17 metų. Tik nedidelė jų dalis auga pasiturinčiose šeimose, kurioms vaikų vasaros poilsis stovyklose Lietuvoje ar užsienyje – įkandamas. Kur gi per atostogas dėtis tiems, kurie neturi turtingų tėvų, arba nepriklauso socialiai remtinųjų grupei?
Įsirenk pats
Prieš kelerius metus ŠMM paruošė didžiulę strategiją, kurioje numatyta 2004-2014 metais savivaldybių biudžetų lėšomis intensyviai skatinti vaikų ir jaunimo užimtumą atostogų metu.
ŠMM Vaikų ir Jaunimo socializacijos departamento vyriausiojo specialisto Ryčio Rimgailos klausėme, kodėl skirstant valstybės lėšas vaikų vasaros poilsiui susiduriama su nelygybe? Ką veikti dešimtims tūkstančių Klaipėdos vaikų, nedalyvaujančių programose?
Anot R. Rimgailos, kiekvienais metais ministerijos skelbiamiems konkursams pateikiamos šalies, tarptautinės ir savivaldybių stovyklų programos. „Tai – dieninės, darbo ir poilsio, turistinės, karinės, sporto stovyklos. Savivaldybės administracija turi rūpintis ir sudaryti sąlygas vietos vaikų užimtumo organizavimo įvairovei”, – sakė R. Rimgaila.
Paklaustas, kas gi turi dalintis atsakomybe dėl vaikų užimtumo, ministerijos atstovas ją paskirstė tarp valstybės, mokyklų steigėjų, švietimo įstaigų ir, žinoma, tėvų.
Kodėl gi valstybė nepasirūpina ilgalaikėmis, visiems vaikams prieinamomis aktyvaus poilsio formomis, pavyzdžiui, daugiabučių kiemuose įrengdama krepšinio aikšteles?
Pasirodo, tai – ne valstybės reikalas, mat, R. Rimgailos teigimu, čia aktyviai turi prisidėti vietos savivaldybės administracija, verslininkai, bendruomenė: „Vienas iš pavyzdžių – ministerijos Lietuvos moksleivių kūno kultūros ir sporto centras ne pirmi metai skelbia akciją „Norėjome sportuoti – įsirengėme patys.”
Įspraudė į rėmus
Savo ruožtu J. Choromanskytė tik apgailestavo, jog ministerijai terūpi kaip „užsidėti pliusiuką”, o nukreipdama ugnį į vietinę valdžią, ji esą pamiršta apie primestus apribojimus.
„Praėjusiais metais pasirašytame švietimo ir mokslo ministro įsakyme dėl vaikų vasaros poilsio programų finansavimo tvarkos juodu ant balto parašyta, kad ministerija skiria lėšas tik toms programoms, kuriose dalyvauja vaikai su negalia, kilę iš daugiavaikių šeimų, tie, kuriuos augina vienišos motinos, tėvai ar pensininkai, taip pat – vaikų globos namų auklėtiniai. Nenoriu pasakyti, kad socialiai remtinais vaikais nedera rūpintis, tačiau nereikėtų pamiršti ir apie kitus vaikus”,- sakė J. Choromanskytė.
Jos teigimu, jeigu ne minėtas ministro įsakymas, šio tikslo būtų siekiama efektyviau: „Dabar gi Klaipėdos savivaldybė lyg įsprausta į rėmus, bet, nepaisant to, vis tiek bandėme bent kiek atsižvelgti ne tik į socialiai remtinų, bet ir kitų vaikų aktyvaus ir įdomaus poilsio poreikį.”
Vasarą – į čiuožyklą
Tiesa, anot pašnekovės, susidurta su kita problema: „Kas paruošė projektus? 70 procentų tai – švietimo ar biudžetinės įstaigos, kurios rūpinasi tik jas lankančiais vaikais. Tai reiškia, kad jeigu tu esi kokio nors klubo ar centro narys, arba lankai mokyklą, kuri nemiegojo ir parengė programą, – vasarą nenuobodžiausi.”
Bet tokių apdairumo pavyzdžių – vos keli: šįmet savo auklėtiniais pasirūpino tik „Pamario”, Prano Mašioto, Simono Dacho, „Saulėtekio”, Maksimo Gorkio vidurinės mokyklos, taip pat – Tauralaukio ir „Gabijos” pagrindinės mokyklos.
„Ką vasarą veikti už borto likusiems mažiesiems klaipėdiečiams? Alternatyvos vos kelios: daugiabučių kiemai, sodai ir poilsis pas senelius kaime”, – liūdnai konstatavo J. Choromanskytė.
Anot jos, situacija galėtų pasikeisti tik tada, kai aktyviau ims veikti uostamiesčio nevyriausybinės organizacijos, galinčios pasirūpinti visų vaikų poilsiu, neskirstydamos jų į sveikuosius ar našlaičius.
Be to, valdininkė tikisi, kad ateityje programų kūrėjai atsakingiau ir originaliau planuos vaikų poilsį: „Labai nustebau, kai viename projekte radau tokią eilutę: bilietai vaikams į čiuožyklą – 200 litų. Ką čia dar ir bepridursi…”
* Šią vasarą Klaipėdos mieste įgyvendinamos 64 vaikų vasaros poilsio programos, kurioms skirta per 200 tūkst. Lt. Jose dalyvauja 2 173 vaikai, tarp jų 1585 – socialiai remtini. Iš viso Švietimo ir mokslo ministerija šiemet išskirstė per 5 mln. Lt.
* Šiuo metu uostamiestyje gyvena per 24 tūkstančius vaikų nuo 7 iki 17 metų.
* Vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui Klaipėdos apskrityje siekia 585 Lt (2005 m. duomenys).
* Namų ūkiai, kuriuose auga iki dviejų vaikų, iki 40 proc. pajamų skiria maistui ir nealkoholiniams gėrimams, dešimtadalį – komunaliniams mokesčiams, poilsiui skiriama vos penki proc. gaunamų lėšų.
* Tarp gyvenančiųjų žemiau skurdo ribos dominuoja namų ūkiai, turintys vaikų iki 18 metų.
* Klaipėdos mieste yra per pusę tūkstančio socialinės rizikos šeimų, kuriose auga per tūkstantį vaikų.
Klaipėdos savivaldybės ir Statistikos departamento duomenys