Šiandien politinių pjautynių ir sudėtingų derybų iškamuoti parlamentarai spręs, ar Lietuvai reikia turėti mažumos Vyriausybę su premjeru Gediminu Kirkilu.
Jei balsavimas dėl minėto kandidato nepatirs fiasko, o vėliau ims funkcionuoti pastovus ministrų kabinetas, tokia valdžia bus itin trapi dėl teisės šantažuoti: socdemams – konservatorius, ir atvirkščiai.
Mat pagal priimtus susitarimus abi pusės bet kada gali nutraukti bendradarbiavimo sutartį, o tuomet bet kokie valdančiųjų sprendimai būtų blokuojami.
Opozicija pozicijoje
Anot kai kurių kalbintų politikų, centro-kairiųjų daugumos susitarimas bendradarbiauti su dešiniaisiais konservatoriais – labai keistas.
Mat oficialiai opozicijoje būsiantys konservatoriai prisidėjo prie principinių valdžios programos nuostatų, todėl faktiškai nebūdami valdančiojoje daugumoje tampa jos kūrėjais.
Būtent dėl tokios padėties socdemams nepavyko gauti paramos iš liberaldemokratų, kurie šiandien greičiausiai balsuos prieš G. Kirkilo kandidatūrą.
„Mes norėjome, kad viskas vyktų skaidriai, atvirai. Dabar konservatoriai, būdami opozicijoje, pasirašo sutartis su pozicija. Tokie dalykai – nešvarūs, dvejopų standartų taikymas. Konservatoriai jau dalijasi ir postus. Todėl nesvarbu, rankomis, kojomis ar kita kūno vieta jie parems mažumos Vyriausybės formavimą, sakyti, kad esame opozicijoje, yra politinis melas ir rinkėjų negerbimas”, – „Vakarų ekspresui” sakė libdemų Seime vadovas Valentinas Mazuronis.
Ginklais jau kurį laiką žvangina ir už valdžios borto palikta Darbo partijos frakcija, kurios seniūnė Loreta Graužinienė ėmė raginti prezidentą Valdą Adamkų atšaukti G. Kirkilo kandidatūrą.
„Žiniasklaidoje viešai paskelbtais G. Kirkilo biografijos faktais turi nedelsiant susidomėti teisėsauga, kitos atitinkamos struktūros. Kol nebus visų institucijų išvadų, raginame prezidentą atšaukti G. Kirkilo kandidatūrą į premjerus ir laikytis savo deklaruojamų žodžių, jog tik „nesusitepę – nesusikompromitavę” politikai turi būti Vyriausybėje”, – teigė L. Graužinienė, kuriai abejonių sukėlė G. Kirkilo aukštojo išsilavinimo įgijimo teisėtumas.
Vienas Darbo partijos lyderių Antanas Bosas „Vakarų ekspresui” teigė negalintis pasakyti, kaip šiandien frakcija balsuos Seime.
Opozicija nevieninga
Griežtą „ne” G. Kirkilo kandidatūrai sakys ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija.
„Manome, kad mažumos Vyriausybė bus nepajėgi nuveikti ką nors ryžtingo, esminio. Bus bandymai visiems įtikti, o svarbiausios problemos švietimo, sveikatos apsaugos srityse nebus sprendžiamos. Be to, G. Kirkilas yra politinio elito, o ne Lietuvos piliečių kandidatas. Jo vadovaujama Vyriausybė negalėtų imtis svarbesnių darbų, nes paprieštaravus konservatoriams ir bijant pargriūti, reikės būti prisitaikėliais”, – mūsų dienraščiui sakė liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Ne taip kovingai G. Kirkilo atžvilgiu nusiteikę taip pat opozicijoje esantys socialliberalai, kurių frakcijos seniūno pavaduotojas Vaclavas Stankevičius teigė, kad socdemų ir konservatorių suderėtos programinės nuostatos priimtinos ir socialliberalams.
„Mūsų pozicija tokia – kuo greičiau nutraukti politinę krizę ir garantuoti stabilumą valstybėje. Žinome, kad mums tokie svarbūs dalykai, kaip biurokratijos pažabojimas, kova su korupcija, skaidrus ir tikslinis Europos Sąjungos lėšų panaudojimas yra ir socdemų bei konservatorių prioritetai. Išankstinės nuostatos balsuoti prieš G. Kirkilą frakcijoje tikrai nėra”, – sakė parlamentaras.
Parama garantuota ir iš Pilietinės demokratijos frakcijos stovyklos. Anot šio politinio darinio seniūno Andriaus Baranausko, tai, kad Lietuvoje jau keli mėnesiai nėra pastovios valdžios, yra „demokratijos vaikystės ligos”.
„Lenkijoje krizė buvo 7 mėnesius, Ukrainoje – dar ilgiau. Ta mūsų Seimo frakcija, kuri galvoja apie užsitęsusio chaoso panaikinimą, balsuos už G. Kirkilą. Tie, kurie nori destabilizuoti šalį, ieško priežasčių, kelia abejones dėl kandidato aukštojo mokslo diplomo įsigijimo teisėtumo, aiškiai parodys savo tikrąjį veidą – jiems terūpi siauri tikslai ir interesai”, – Darbo partiją turėjo omenyje A. Baranauskas.
Paramą suteiks ir valstiečių liaudininkų bei liberalcentristų frakcijos, kurios priklauso centro-kairės blokui.
Vyriausybė – įkaitė
Parlamento konservatorių lyderė Irena Degutienė mūsų dienraščiui sakė, kad bendradarbiavimo projektas turėtų būti suderintas šiandien bei pasirašyta sutartis, kuria konservatoriai įsipareigotų netrukdyti formuoti mažumos Vyriausybę.
Dešiniųjų sąlygos – valdžioje negali būti liberaldemokratų ir Darbo partijos atstovų.
„Taip pat prašome, kad į Vyriausybės programą būtų įtrauktos ir pagrindinės mūsų nuostatos – korupcijos pažabojimas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo skaidrumas, skirti daugiau lėšų aukštojo mokslo finansavimui bei švietimo sistemai, už gautus pinigus, pardavus „Mažeikių naftą”, grąžinti žmonėms prarastus rublinius indėlius. Socdemų derybininkai su tuo sutinka”, – sakė politikė.
Taip pat suderėta, kad Seimo Audito komiteto, Antikorupcijos bei Etikos ir procedūrų komisijų pirmininkų postai atitektų opozicijai. Dar reikalaujama, kad svarstant 2007 metų valstybės ir savivaldybių biudžetą, principinės nuostatos būtų suderintos su konservatoriais.
„Jei nors viena iš sąlygų bus pažeista, suteikiamas savaitės laikotarpis perspėjimui, o nepavykus susikalbėti – nutraukiama sutartis. Tai galioja abiem pusėms. Socdemai galės nutraukti bendradarbiavimą ir tuomet, jei mes juos pernelyg aštriai kritikuosime. Patvirtinus 2007 metų biudžetą, sutartis gali būti peržiūrima dar kartą”, – paaiškino I. Degutienė.
Socialdemokratų derybininkas Juozas Olekas dėl šiandienos balsavimo buvo nusiteikęs optimistiškai ir tikino, kad labiau apsidžiaugtų, jei konservatoriai savo paramą G. Kirkilui išreikštų balsuodami „už”, o ne nedalyvaudami balsavime.
„Modernus politikas”
Nepaisant nomenklatūrinės praeities, kandidatas į premjerus Gediminas Kirkilas yra politikas – pragmatikas, tik klausimas, kiek tame yra vertybinių momentų, nes jie dabar – užslėpti.
Taip apie G. Kirkilą atsiliepė „Vakarų ekspreso” kalbintas Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata.
Anot politologo, G. Kirkilo įgyta nomenklatūrinės politikos patirtis ir dabarties pragmatizmas yra įvilkti į politinius įvykius, šiuo metu vykstančius Lietuvoje.
„Tai, kas dabar vyksta, paremta ne brandžiu demokratiniu politinio konsensuso ieškojimu, o Rytų politinės kultūros formule, kuri išreikšta žodžiais „gale yra viskas”. Kitaip tariant – „išdurkim” visus. Tačiau teigiama yra tai, kad net ir nomenklatūrinėje partijoje gali atsirasti branduoliukas, kuris bando išjudinti tą sistemą. G. Kirkilas yra moderniai mąstantis politikas”, – sakė R. Lopata.
Jo nuomone, abejonių dėl kandidatūros Seimui nesą.
„Net ir Vyriausybės programa nebus tiek svarbi, nes dabar balsuoti prieš šį kandidatą mažai kas ryšis. Juk tas politinis chaosas, „bardakas” yra pernelyg ilgai užsitęsęs. Balsuojantys prieš gali būti įvertinti kaip tėvynės išdavikai, nes nebegalima toliau kompromituoti valstybės. Situacija, be abejo, labai sudėtinga, tačiau ją reikia vertinti ne pagal politines spalvas, o pagal tai, kur mes esame – Europos Sąjungoje, NATO, kitose svarbiose struktūrose”, – svarstė politologas.
Jis teigė, kad dėl kilusios krizės Lietuva jau nukentėjo ne tik įvaizdžio, laiko atžvilgiu, bet ir finansiškai.
Kam patinka G. Kirkilo barzdelė, o kam – V. Uspaskichas
Gatvės praeivius šiek tiek paegzaminavome: ką jie žino apie Gediminą Kirkilą, su kuo jiems asocijuojasi ši pavardė ir galiausiai, – kokio premjero galime tikėtis.
Dalia
Lyg ir vietoj Algirdo Brazausko bus. Nežinau, koks jis kandidatas, bet simpatiškas. Man tai jo barzdelė patinka, – antrina nenorėjęs prisistatyti vyras, – bet šiaip nieko gero.
Ana
Gal iš Seimo? Nieko apie jį nežinau, net kaip atrodo. Gal su ūsais? Šiaip aš domiuosi menu, o ne politika.
Jelena
Girdėta pavardė… Kandidatas į premjerus? Nieko apie jį negirdėjau. Nors apie ankstesnius kandidatus į premjero postą kažkaip daugiau informacijos buvo. Matote, mane domina šiek tiek kita sfera – tai, kas susiję su jūra, nes gyvename Klaipėdoje.
Ramūnas
Krašto apsaugos ministras. Gal kandidatas į premjerus? Manau, kad turėtų būti geras premjeras. Mielas, malonus, korektiškas ir išsiauklėjęs žmogus.
Jurijus
Aišku, man šita pavardė daug ką sako. Jis buvo Šiaulių, man atrodo, kažkoks partijos instruktorius. Sąjūdžio laikais stipriai rėmė A. Brazauską. Dabar yra Krašto apsaugos ministras, kandidatas į premjerus. Esu senos kartos žmogus, kaip ir pats G. Kirkilas, todėl man kelia abejonių jo kandidatūra bei išsilavinimas. Nekelia pasitikėjimo žmogus, kuris tėra baigęs aukštosios partinės mokyklos du kursus. Matyt, organizacinių sugebėjimų jis turi, nes eilinių žmonių į partijos komitetą neimdavo, bet kertinių žinių neturi. Labiau remčiau Viktorą Uspaskichą nei G. Kirkilą. Nes žmogus, kuris „sukalė” sau milijoną litų, yra ūkininkas.