Visuomet verta prisiminti tuos, kurie kaip įmanydami kovojo už lietuvišką žodį ir tautiškumo išsaugojimą. Vienas iš įvertinimų galėtų būti paminklas. Visai neseniai buvo pasirašyta sutartis tarp Vileišių kolegijos ir Vilniaus miesto savivaldybės dėl sklypo brolių Petro, Antano ir Jono Vileišių paminklams. Kaip teigė šio projekto iniciatorius, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius, poetas Mykolas Karčiauskas, paminklas sostinės Kosciuškos gatvės skverelyje turėtų iškilti 2010 metais – iki tol bus derinami organizaciniai paminklo statybos projekto reikalai.
Broliai Vileišiai buvo žymūs visuomenės ir kultūros veikėjai, visaip stengęsi išsaugoti lietuvybę. Jono Vileišio anūkė Reda Tursaitė pasakojo apie senelio brolį Petrą: „Jis įvairiais įmanomais būdais skatino lietuvybę. Kadangi tais laikais Vilnius nepriklausė Lietuvai, jis duodavo pinigų žmonėms kelionei į užmiestį (dabartinė Kosciuškos gatvė – aut.past.), tik prašydavo su vežikais kalbėti lietuviškai. Pats buvo vedęs lenkaitę, bet su ja sutaręs, kad vaikus, ypač berniukus, mokys lietuvių kalbos”.
Visi trys broliai lyg sutarę ėmėsi panašios veiklos: Petras Vileišis įsteigė lietuviškų knygų spaustuvę, rūpinosi Lietuvos mokslo draugijos įsteigimu, įkūrė dienraštį „Vilniaus žinios”, kurio redaktoriumi tapo Jonas Vileišis. Ne veltui apie šiuos žmones atsiliepiama kaip apie ryškiausias Lietuvos atgimimo asmenybes. O apie Petro Vileišio nuopelnus dr. Jonas Šliūpas yra pasakęs: „Petro Vileišio nuopelnai Lietuvai milžiniški, ir neklysiu pasakydamas, kad jis yra Lietuvos atgimimo tėvas”.
Pagarba Vileišius lydėjo ir visuomenėje, ir šeimoje. Jono Vileišio anūkas Gediminas Tursas pasakojo: „Pas mus giminėje buvo tradicija, kad visa šeima susirenka pas kurį nors į namus pietauti. Per vieną tų balių tėvelis atsistojęs ruošėsi dalyti visiems maistą, aš tuo metu patraukiau jo kėdę ir padėjau savąją, mažesnę. Tėvelis krito, tačiau nesusižeidė. Užsigavo. Tada mane paklupdė į kampą ant žirnių. Senelis priėjęs paprašė pasižadėti, kad daugiau taip nebesielgsiu. Aš tai padariau, ir šis pasižadėjimas turėjo daug didesnę įtaką nei tėvelio bausmė”. Nors Turso sesuo Reda jaunesnė už brolį ir senelį tematė vos kūdikystėje, ji vis tiek domisi jo veikla ir kalba tik švelnius žodžius, o akys, prisiminus senelį, nušvinta nepaprasta šviesa.
Broliai Vileišiai kilę iš Pasvalio rajono, todėl nenuostabu, kad miestelyje įkurta gimnazija, pavadinta vieno iš jų vardu. Kitos dvi mokyklos yra Vilniuje ir Kaune. Šiose mokyklose organizuojamas Vileišių pašto ženklų konkursas – moksleiviai gali piešti pašto ženklus, susietus su šiais vyrais, ir dalyvauti konkurse. Sostinės Dailininkų sąjungos galerijoje atidaryta Petro Vileišio gimnazijos auklėtinių piešinių ir fotografijų paroda. Kalbinta fotografijos būrelio vadovė Aida Dulkienė džiaugiasi, kad vaikams yra galimybė lankyti fotografijos pamokas ir ieškoti savirealizacijos. Ji sako, kad svarbiausia yra kiekvieną įvesti į kelią, nes iš pradžių vaikas sutrinka, nemoka atskirti gerų darbų nuo blogų, bet laikui bėgant jis atranda save ir tą kelią, kuriuo eidamas jaučiasi viską darantis teisingai.