Klaipėdos savivaldybė yra pasiskolinusi 10 mln. litų. Tai sudaro 6,3 proc. miesto biudžeto atmetus dotacijas.
Iš viso savivaldybė turi 35 proc. paskolų limitą, skaičiuojant nuo savivaldybės gaunamų pajamų be dotacijų.
Skolintis dar galima
Praėjusią savaitę miesto taryba leido savivaldybės administracijai skolintis dar 24 mln. 855 tūkst. litų. Kai šią sumą administracija pasiskolins, bus panaudota per 21 proc. savivaldybės kredito limito.
Pasak mero Rimanto Taraškevičiaus, gavusi pastarąją paskolą savivaldybė dar turės 15 mln. litų neišnaudoto kreditų limito.
Iš beveik 25 mln. paskolos, kurią nuspręsta paimti praėjusį ketvirtadienį, 18,4 mln. litų numatyta skirti Kretingos gatvės rekonstrukcijai. Biržos tiltui ir dalies Tiltų gatvės restauracijai manoma išleisti 6 mln. 455 tūkst. litų kredito.
Meras mano, kad paskolos gali prireikti ir mažiau. Prie Kretingos gatvės rekonstrukcijos gali prisidėti verslininkai, kurie statys naują gyvenamųjų namų kvartalą vietoje „Holivudo”, tai yra buvusios kino studijos. Planuojama dar pinigų gauti ir iš kelių direkcijos.
Meras nepyko
Miesto vadovas neturi priekaištų Vyriausybei, kad ji Kretingos gatvės rekonstrukcijai paskyrė tik vieną milijoną litų, nors gatvės rekonstrukcijai iš viso reikia per 20 mln. 855 tūkst. litų.
„Klaipėda vykdo labai daug projektų, kurie yra finansuojami iš Europos Sąjungos ir Vyriausybės fondų. Kai vėl paprašome naujiems projektams lėšų, mums atsakoma, kad norime visas Lietuvos lėšas investicijoms nukreipti į Klaipėdą”, – pasakojo R.Taraškevičius.
Meras paminėjo šiaurinį miesto išvažiavimo kelią, kurį 45 proc. finansuoja ES, 35 – Vyriausybė, o miestas – 10 proc.
„Jau savo dalies keturis milijonus litų investavome, liko dar šeši”, – sakė R.Taraškevičius.
Jis priminė, kad Klaipėdoje rekonstruojama ir S.Dariaus ir S.Girėno gatvė, šį projektą savivaldybė remia savo lėšomis irgi tik iš dalies.
Milijonai – už turtą
Klaipėdos savivaldybei Vyriausybė skyrė beveik 5 mln. 279 tūkst. litų. Iš jų – 5 mln. litų valstybės garantijoms nuomininkams, gyvenantiems savininkams grąžintinuose būstuose, vykdyti ir savivaldybių nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti. O apie 279 tūkst. litų skirta savininkams už valstybės išperkamus gyvenamuosius būstus.
Meras sakė, kad valstybės garantijoms nuomininkams, gyvenantiems savininkams grąžintinuose būstuose, vykdyti ir savivaldybių nuomojamoms gyvenamosioms patalpoms įsigyti reikia 9 mln. litų.
Anot jo, norint atsiskaityti su visais piliečiais, dėl kurių priimti sprendimai kompensuoti už valstybės išperkamą būstą, reikėtų 361 tūkst. litų.
Vyriausybės skirtus beveik 279 tūkst. litų numatyta paskirstyti 33 piliečiams. Su 13 asmenų jau atsiskaityta.