Jojimas – tik išrinktiesiems

Nusprendus privatizuoti „Marvos” sporto mokyklą, Kaune treniruotis su žirgais galės tik pasiturinčių tėvų atžalos

Kauno savivaldybė jau šiais metais ketina privatizuoti „Marvos” žirgyną. Apie tai paskelbus „Kauno dienoje”, sulaukėme entuziastų būgštavimų, kad mažesnes pajamas turinčių šeimų vaikai neturės galimybės užsiiminėti mėgstama sporto šaka. Privačiuose sporto klubuose jodinėjimas kainuoja kur kas brangiau nei dotuojamame Savivaldybės žirgyne.

Miestas atsikrato naštos

Savivaldybė, apsisprendusi privatizuoti „Marvos” sporto mokyklą, jau paskyrė jai likvidatorių – Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą, kuriam teks sumokėti 8,5 tūkst. litų.

Pernai „Marvos” mokyklai iš miesto biudžeto buvo skirta 645 tūkst. litų. Net 401 tūkst. litų panaudotas darbuotojų atlyginimams. Tuo tarpu teikdama paslaugas mokykla uždirbo vos 27 tūkst. litų. Šiemet žirgynui skirta 712 tūkst. litų.

Mokykloje šiuo metu dirba 29 darbuotojai, iš jų – tik 8 treneriai. Čia laikoma 13 žirgų, dar maždaug tiek pat nuolat būna priimami pagal panaudos sutartį iš savininkų.

Pasak Kauno vicemerės Adelės Echodienės, tai didelė našta miesto biudžetui. „Apsilankiusi žirgyne, dar kartą įsitikinau, kad priėmėme teisingą sprendimą dėl privatizavimo. Ši bazė labai apleista. Nereikia kaltinti, kad Savivaldybė skyrė per mažai dėmesio. Kai kuriuos darbus tikrai buvo galima atlikti ir už žirgyno uždirbtus pinigus”, – teigė vicemerė. Ji minėjo, kad sulaukta skundų ir dėl direktoriaus darbo metodų.

Penkiakovininkai, fechtuotojai ir treneriai bus perkelti į kitas įstaigas – sporto mokyklą „Gaja” ir Kauno plaukimo mokyklą.

„Šiuolaikinei penkiakovei reikalingi žirgai bus nuomojami ir taip tikimės sutaupyti dalį lėšų”, – sakė Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas.

Netiki mokyklos ateitimi

Sporto mokyklos „Marva” direktorius Edmundas Margevičius įsitikinęs, kad žirgyną nusipirkę verslininkai nebus suinteresuoti leisti ten treniruotis vaikams, nes rūpinsis tik veisimu ir pardavimu.

„Galiu lažintis, kad po penkerių metų čia apskritai neliks žirgų ir veikla bus pakeista, – įsitikinęs jis. – Aš ne prieš privatizavimą, bet miesto valdžia visai nieko nesiūlo, kaip išsaugoti sportą. Manau, kad reikėjo planuoti naujo modernaus žirgyno statybą, o pinigų tam skirti iš „Marvos” privatizavimo lėšų”.

Jis netiki, kad Savivaldybei bus pigiau nuomoti žirgus. „Tegul jie pirmiausiai sužino, kiek ta nuoma jiems kainuos. Kiek? Neseniai vienoms penkiakovės varžyboms už žirgo nuomą teko pakloti 2 tūkstančius litų”, – tikino „Marvos” vadovas.

„Marvoje” besitreniruojanti žirgų sporto jaunių čempionė Evelina Dzeltuvaitė „Kauno dienai” sakė, kad jai nesvarbu, kas bus žirgyno savininkas. „Svarbiausia, kad čia būtų tvarka, kurios dabar tikrai nėra, – kalbėjo ji. – Lietuvoje yra privačių kompleksų, kur yra labai geros sąlygos treniruotis, kai kur žirgams net įrengti soliariumai. Blogiausiu atveju rasiu, kur treniruotis su nuosavu žirgu”.

Privačiuose klubuose kainos didesnės

„Marvoje” mėnesio abonementas treniruotis su žirgais šiuo metu kainuoja 60 litų. Už šią sumą siūlomos 8 akademinės valandos su treneriu.

Pagynės kaime įsikūrusiame klube „Eskadronas” už tą patį laiką reikia mokėti 100 litų. Valanda jojimo čia įkainota 40 litų. Klubo vadovas Egidijus Zakarevičius sakė, kad jo klube yra sportininkų, dalyvaujančių šalies varžybose.

„Tiesa, dideliais laimėjimais pasigirti dar negalime”, – sakė jis.

Pajiesio žirgyno savininkė Rima Naudžiūtė teigė, kad pajodinėti pusvalandį čia kainuoja 25 litus. „Nuolatiniams klientams taikau nuolaidas. Tačiau tai – brangus verslas, ir mažesnių kainų pasiūlyti niekaip negalėčiau”, – pripažino ji. Pasak jos, norintis nuolat šiuo sportu užsiiminėti vaikas turi išlaikyti žirgą. Per mėnesį gardo nuoma ir pašarai kainuoja iki 600 litų. „O pridėjus individualias treniruotes, kaina dar daugiau pakyla”, – kalbėjo R.Naudžiūtė.

Skaitytojai „Kauno dienai” atsiųstuose laiškuose minėjo, kad juos atgraso ne tik didelės kainos, bet ir nuotolis – į rajono žirgynus sudėtinga nuvažiuoti neturint nuosavo transporto.

Lordų sportas

„Tai lordų sportas, nes išlaikyti žirgą labai brangu, jau nekalbant apie jo kainą”, – sakė nusipelnęs žirgų sporto treneris, buvęs Žirginio sporto sąjungos direktorius Mečislovas Preišegolavičius. Jis apgailestavo, kad Kaune neliks vienintelės dotuojamos sporto mokyklos.

„Be biudžetinio finansavimo šis sportas negali būti prieinamas mažesnes pajamas turinčių šeimų vaikams. Be treniruočių, žirgų išlaikymo, dar yra transportavimo kaštai, vežant žirgus į varžybas, taip pat reikia mokėti startinį mokestį. Taigi per metus be kelių tūkstančių litų neapsieisi”, – kalbėjo M.Preišegolavičius.

Jis pastebėjo, kad žirgų sporto lygis šalyje šiek tiek smuktelėjo. „Bet nenoriu būti pesimistas – šalyje yra apie 50 klubų, ir padėtis kada nors pagerės”, – vylėsi jis.

Žirgyno kratosi ir Birštono valdžia

Savo išlaikomą žirgyną privatizuoti norėtų ir Birštono savivaldybė. Ji per metus šiam sporto kompleksui skiria 70 tūkst. litų. Čia dirba trys treneriai, laikoma 10 žirgų. Birštono meras Antanas Serafimas Zenkevičius sakė, kad šią vasarą Birštono miesto taryba ketino nutraukti žirgyno finansavimą, tačiau pratęsė jį iki liepos vidurio. „Galbūt iki to laiko atsiras verslininkų, norinčių jį privatizuoti”, – tikisi meras.

Žirgyno vedėja ir trenerė Saulė Mereckienė teigė, kad Birštone jodinėti priimami ir vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi, stuburo ligomis.

„Jiems jodinėjimas yra labai naudingas sveikatai, – teigė trenerė. – Būtų galia, jei kurortinis miestas prarastų šią bazę ir galimybę teikti patrauklią pramogą”.

Birštono žirgyną iš pradžių buvo įsteigęs verslininkas, bet vėliau bankrutavo ir jį perėmė vietos valdžia. Čia kainos panašios kaip ir Kauno rajono klubuose: mėnesio abonementas kainuoja 118 litų, viena valanda – 24 litai, o su treneriu – 35 litai.