Panevėžio rajono Miežiškių seniūnijos Dvarininkų kaime, bene vieninteliame visoje Lietuvoje, dar gyvos naktigonės tradicijos.
Bent jau taip teigia vietos gyventojai, praėjusį savaitgalį surengę naktigonės šventę.
Miežiškių seniūnijos bendruomenė tokį unikalų renginį organizuoja jau šeštus metus iš eilės.
Naktigonė neįsivaizduojama be folkloro ansamblio „Ringis” dalyvių, kurie buvo šio gražaus lietuvių papročio atgaivinimo iniciatoriai.
Naktigonėn į Dvarininkus renkasi ne tik arklių augintojai, kurių kaime nėra itin daug.
Iš lūpų į lūpas perduodami pirmose naktigonėse dalyvavusiųjų įspūdžiai pritraukia ir nuoširdaus bendravimo pasiilgusius miestiečius.
Spalvų suteikė čigonai
Šiemetė naktigonė, prasidėjusi praėjusio penktadienio vakarą ir trukusi iki šeštadienio paryčių, Miežiškių kultūros centro vadovės Valerijos Bartulienės ir jos kolegų pastangomis, virto smagiu teatralizuotu renginiu.
Vakaras prasidėjo liaudiškomis dainomis ir pagal lietuvių liaudies muziką šokančios kumelės, vardu Persi, pasirodymu.
Išdresuotas gyvulys klusniai kilnojo kojas į taktą, paklusdamas menkiausiam savo raitelio Raimundo Barzdos vadelių truktelėjimui.
Prasidėjusį vakarą tęsė arkliais kinkytu vežimu per laukus atrūkęs persirengėlių – čigonų taboras.
Kai „čigonių” atliekami už širdies griebiantys romansai užmigdė naktigonės dalyvių budrumą, „čigonai” apvogė sodybos, kurioje vyko šventė, šeimininkus Vidą ir Valdemarą Pitrėnus.
Ilgapirščiai iš tvarto išnešė visa gerkle žviegiantį paršelį, neblogai įmitusį kalakutą. Tiesa, netrukus buvo sučiupti kaimiečių ir turėjo laimikį grąžinti.
Ožys nusipelnė dalyvių simpatijų
Arklių augintojai smalsuoliams rodė, kaip yra kaustomos arklių kanopos. Norintieji galėjo ir pajodinti.
Bendruomenės moterys naktigonės dalyvius vaišino pačių gamintais valgiais, o vyrai – naminiu alumi ir truputį stipresniu gėrimu. Tačiau bent kiek stiprėliau kauštelėjusių nebuvo matyti.
Sodybos šeimininkai prieš vidurnaktį užkūrė ant tvenkinio kranto stovinčią pirtį.
Laukuose tarp besiganančių arklių naktį leido ir vienintelis ožys „Bratka”.
Įspūdingus ragus turintis gyvulys akimis tarp besilinksminančiųjų vis ieškojo savo šeimininko Valentino Rapšio.
„Bratka” traukė naktigonės šventės dalyvių dėmesį. Žmonės kalbino ir stengėsi paglostyti šį simpatišką gyvulį.
V.Rapšys nesistebėjo tokiu savo augintinio populiarumu. Pasak šeimininko, jo 6 metų ožys yra išmokytas gerų manierų – moterims pabučiuoti ranką, su vyrais – vyriškai pasisveikinti.
„Tik kartais nežino, kurią koją paduoti, bet dar jaunas, išmoks”, – juokavo šeimininkas.
V.Rapšys prisipažino, kad jo „Bratka” turi ne tik gerų, bet ir žalingų įpročių – mėgsta alų ir, pasak šeimininko, „kai duodu, išgeria ir šnapso”.
Dar ožys garsėja tuo, kad labai mėgsta ėsti cigarečių nuorūkas. Šventės dalyviai spėliojo, kad gal tabake yra kokių jo organizmui reikalingų medžiagų.
Įkvėpė gyvu pavyzdžiu
Liūdynėje gyvenantis, bet iš Dvarininkų kaimo kilęs 55 metų V.Rapšys apylinkėje garsėja kaip didelis arklių mylėtojas, vyras jų turi keturis.
Pasak V.Bartulienės, be pono Valentino nebūtų buvę ir naktigonės švenčių. Folkloro ansamblyje „Ringis” dainuojantis V.Rapšys vasarą savo arklius per naktį gano nuo 1991 metų.
Laukuose jis susirentė nedidelį medinį namelį, kuriame gali sudėti bluostą.
„Anksčiau arklius saugodavo nuo vilkų, dabar reikia saugoti nuo vagių”, – teigė jis. Į pono Valentino arklius vagys nesėkmingai kėsinosi du kartus.
V.Rapšys prieš šešerius metus keliems savo draugams iš folkloro ansamblio pasiūlė vieną naktį kartu su juo praleisti ganykloje.
Naktigonė taip pat patiko, kad šie nutarė ją paversti visos Miežiškių seniūnijos bendruomenės tradicine švente.
Arkliams nėra lygių
Naktigonėse visada pirmu smuiku griežiantis V.Rapšys sakė arklius auginantis ne darbui, o pramogoms.
Kelis gudrybių linksminti žmones pramokusius arklius jis yra pardavęs vokiečiams.
V.Rapšio tvarte, be arklių ir ožio, dar yra šeši raguočiai.
„Bet arkliams joks gyvulys negali prilygti”, – šypsojosi vyras.
Be V.Rapšio, savo arklius į naktigonę atsivedė dar keli miežiškiečiai.