Specialistai mano, kad dauguma televizijų programų daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Tai priemonė, lengviausiai formuojanti vaiko nuomonę. Todėl su televizija reikia būti atsargiems. Vienintelis kanalas, skiriantis gana daug dėmesio vaikams – Lietuvos visuomeninė televizija. Taip pat vertėtų paminėti „Nomedos” laidą (TV3), kuri iškelia svarbias paauglių problemas, kalba apie globos namus, įvaikinimą. Apie tai nereikėtų kalbėti vien neigiamai. Yra daugybė gerų pavyzdžių, kurie taip pat turėtų būti parodomi visuomenei. Pavyzdžiui, žiniasklaida yra suformavusi įspūdį, kad daugiavaikės šeimos priklauso socialinės rizikos šeimų grupei, tačiau yra begalė gražių pavyzdžių, kaip gausios šeimos puikiai gyvena.
Lietuvos televizijose turėtų būti speciali laida, kurioje vaikų problemos būtų nušviečiamos tinkamai bei parodomi jų sprendimai, patarimai tėvams. Dabar kalbama tik apie teises, o pareigos užmirštamos. Gal jauniesiems televizijos žiūrovams bei jų tėvams ir tai reikėtų priminti.
Buvo apskaičiuota, kad tokia savaitinė programa kainuotų apie 600 tūkst. litų. Kol tokių lėšų nėra skirta, neturime kokybiškos laidos tėvams ir vaikams. Entuziazmo kurti tokią laidą nerodo ir komercinės televizijos. Joms toks projektas nepelningas.
Didžiulį neigiamą poveikį vaikams daro animaciniai filmukai, kuriuose rodoma daug smurto. Tokių vaizdų į eterį neturėtų išleisti televizijų prodiuseriai. Mūsų tarnyba yra gavusi skundą, kad vaikas nuskriaudė bendramokslį tik todėl, kad norėjo pažiūrėti, kaip šis reaguos į animaciniame filmuke matytą smurto sceną. Vaikai dažnai pateisina savo elgesį, sakydami „taip kine rodo”.
Televizijos neretai nesilaiko nurodymų, kada ir kokia informacija turi ir gali pasiekti vaikus. Tėvai, nuėję miegoti, kartais net neįtaria, ką jų vaikai žiūri. Nors labai žiaurūs filmai transliuojami vakarais, jų anonsai rodomi bet kuriuo metu. Vaikai susidomi ir vakare įsijungia žiūrėti filmą. Vaiko teisių apsaugos specialistai sutaria, kad vaikų agresyvumui didžiausią įtaką daro televizija ir kompiuteriniai žaidimai.
Šiuo klausimu labai svarbi televizijoje dirbančių žmonių savimonė. Darbuotojai turėtų pirmiausia galvoti ne apie komerciją, o apie vaikus. Juk ir jų mažieji žiūri tas pačias laidas ir filmus. Ar jie įsitikinę, kad jiems dirbant jų atžalos nežiūri to, ko nederėtų nepilnamečiui? Jei televizijoje nėra specialistų, galinčių profesionaliai atrinkti vaikams tinkamą informaciją, tuo turėtų pasirūpinti patys prodiuseriai, vadovaudamiesi intuicija.