Pastaruoju metu neslūgstant karščiams smarkiai padaugėjo susirgimų peršalimo ligomis. Medikai perspėja apie pavojų, tykantį skardinėje šalto vandens ar alaus.
Sloga, sinusitas, angina, didelė temperatūra, ryklės pūliniai, kosulys, ausies uždegimas – tokias peršalimo ligas, atrodytų, būdingas tik šaltajam metų laikui, kasmet prišaukia tvyrantys vasaros karščiai.
„Žmonės turėtų labiau pasisaugoti – nepulti įkaitę į šaltą ežerą ar jūrą, negerti iš šaldytuvo ledinio vandens”, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Otorinolaringologijos centro gydytojas Darius Rauba.
Gali komplikuotis
Dažniausiai žmonės vasarą suserga angina, kuri neretai komplikuojasi ryklės pūliniais. Šios ligos iš dalies užpuola per nerūpestingumą ir neatsargumą. Visą dieną laukuose dirbęs ar paplūdimyje deginęsis suplukęs žmogus puola prie šaldytuvo, išsitraukia ledinę skardinę alaus ar sulčių ir užsivertęs išgeria. Tai didelis stresas ryklei, neretai sukeliantis anginą, ir dar su įvairiomis komplikacijomis.
Raubos teigimu, jei kelias dienas žmogui labai skauda gerklę, sunku ryti maistą, pakyla didelė temperatūra, burnoje renkasi seilės, nereikėtų delsti, o kreiptis į gydytoją.
Antibiotikai – ne panacėja
Specialistas griežtai įspėja nepiktnaudžiauti antibiotikais. Anot jo, daugiau kaip 70 proc. anginų ir ryklės uždegimų sukelia virusai, todėl antibiotikai šiuo atveju visiškai nereikalingi (antibiotikai veikia bakterijas). „Bent jau pirmosiomis dienomis pradėti gerti antibiotikus tikrai nerekomenduočiau, nebent ligonio būklė būtų sunki, temperatūra siektų 39 ar daugiau laipsnių”, – sakė Rauba. Jo teigimu, dar blogiau, kai žmonės po dviejų ar trijų dienų meta antibiotikus gerti. Tokiu atveju gali užpulti dar sunkesnė infekcija. Tad, jei pradėjote, būtina išgerti visą antibiotikų kursą.
Kondicionierių pavojus
Dažni karštos vasaros palydovai – sloga ir sinusitas. Ypač dažnai šios ligos kimba prie dirbančiųjų kondicionuojamose patalpose – įstaigų, biurų tarnautojų. Galingi vėdintuvai orą atšaldo iki 20 laipsnių ir net žemesnės temperatūros, o į lauką išėjęs žmogus staiga atsiduria 35 laipsnių karštyje. „Tai didžiulis sukrėtimas nosies gleivinei, ji paburksta, sutrinka nosies valymasis, atsiranda puikios sąlygos slogai, o vėliau – ir sinusitui”, – kalbėjo daktaras. Pasak jo, su kondicionieriais reikia elgtis atsargiai.
Medikas pataria pirmąsias dienas, kai nosis užgulta, bėga vandeningos išskyros, į nosį lašinti gleivinę sutraukiančius lašus. Galima nosį plauti ir įvairiais jūros vandens tirpalais, kurie naikina virusus ir bakterijas. Yra ir nemažai augalinės kilmės preparatų, gerinančių nosies išsivalymą.
Nuo nosies prie ausų
Varvanti nosis gali paskatinti ir ausų ligas. Karštymečiu dažniausiai kamuoja išorinės klausomosios landos uždegimai.
Pasak Raubos, maudantis vandens telkinyje ausies landos ir būgnelio oda nuo karščio ir drėgmės pabrinksta, padidėja jos pralaidumas įvairioms bakterijoms. „Tai viena dažniausių Viduržemio jūros šalių gyventojų sveikatos problemų”, – sakė specialistas.
Prikibusį nedidelį kosulį, kuris, pasak daktaro, dažniausiai būna virusinės kilmės, medikai rekomenduoja palengvinti geriant daug šiltų skysčių, vaistažolių arbatos. Jei tikrai reikia, vaistinėse yra preparatų, skystinančių gleives ir padedančių atsikosėti.